Jūros dumbliai – saugus ir efektyvus pasirinkimas esant refliukso ligai

Jūros dumbliai – saugus ir efektyvus pasirinkimas esant refliukso ligai

Refliuksas – normalus kiekvieno žmogaus fiziologinis reiškinys. Tuo tarpu gastroezofaginio refliukso liga (GERL) reiškia, kad refliuksas tapo patologiniu. Liga vystosi, kuomet skrandžio turinys patenka į stemplę vis dažniau, procesas kartojasi. Dauguma žmonių šį nemalonų pojūtį vadina padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gastroenterologo docento Vaidoto Urbono, pasaulyje dar negimė žmogus, kuris jaustų savo skrandžio rūgštingumą. Dažniausiai tai yra skrandžio rūgščių į stemplę patekimo išraiška, kuri gali perspėti apie gresiančią gastroezofaginio refliukso ligą.

Nuolat besikartojantis skrandžio rūgščių patekimas į stemplę gali sukelti stemplės uždegimą arba organų, esančių už stemplės, kaip antai balso stygų, kvėpavimo sistemos, pažeidimus. Skrandžio turinys pakilęs į stemplę gali išdeginti joje žaizdas, pakilęs dar aukščiau – pažeisti dantų emalį.

 

Paaugliams GERL pasireiškia širdies skausmais

Pagrindinis ligos požymis – rėmuo: deginimo, graužimo jausmas už krūtinkaulio bei atsirūgimas rūgščiu arba karčiu turiniu. Gali varginti kosulys, užkimimas, balso praradimas, perštėjimas galugerklyje, krūtinės skausmai, primenantys miokardo infarkto simptomus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog suaugusiems, besiskundžiantiems skausmais širdies plote, didesnė yra širdies ligų rizika, o paaugliams labai dažna priežastis yra GERL. Dar vienas šios ligos simptomas – skausmas viršutinėje pilvo dalyje, epigastriume. Jeigu išvardyti negalavimai kartojasi bent porą kartų per savaitę, tęsiasi mėnesį ir ilgiau, didelė tikimybė kad žmogus serga GERL.

 

Nekaltas kosulys gali būti kaltas dėl ligos

Vienas dažniausių ir, atrodytų, mažai kuo su GERL susijusių simptomų yra lėtinis kosulys, besitęsiantis mėnesių mėnesiais, ir rytinis užkimimas. Jeigu žmogus užkimsta be jokios priežasties, neperšalęs, galima įtarti jog priežastis yra gastroezofaginis refliuksas. Pasikartojantiems plaučių uždegimui, dusuliui, astmos priepuoliams taip pat gali įtakos turėti GERL.

Kita vertus, dažnai varginami kosulio, sergantieji kokliušu, plaučių uždegimu, taip pat rizikuoja susirgti GERL. „Todėl mums kartais nėra lengva atskirti ar lėtinis kosulys atsirado dėl to, kad pirmiausia buvo GERL, ar atvirkščiai – buvo lėtinis kosulys, kuris išprovokavo refliukso ligą. Tai yra labai svarbu atskirti, nes nuo to priklauso gydymas“, – aiškina gastroenterologas.

Taip pat refliuksas gali būti ir miego sutrikimų priežastis.

 

Patologinio refliukso priežastis gali būti net motinos pienas

Pasak doc. V. Urbono, GERL gali būti pirminė liga, kada priežastys nežinomos arba nėra iki galo aiškios. Taip pat gali būti ir antrinė liga, kaip kitos ligos komplikacija, kuomet priežastys yra aiškios: „Mano praktikoje buvo atvejis, kuomet mums buvo atsiųstas trejų metų vaikas nesėkmingai gydytas nuo GERL, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jam yra smegenų auglys. Tai, laimei, labai retas atvejis. Dažniausiai mano pacientams diagnozuojama alergija maisto produktams. Ji pasireiškia bėrimais odoje, dusuliu, viduriavimu, kartais pykinimu, vėmimu, atpylimu. Mūsų skyriuje gydėme vaiką, kuris labai stipriai atpildavo nuo mamos pieno, o dirbtinai maitinamas jautėsi puikiai. Todėl jeigu vaikas ar suaugęs dažnai atpila ar vemia, pirmiausia reikia tirti ne dėl GERL, bet ieškoti priežasčių, predisponuojančių šią ligą.“

Nemažiau svarbi sergantiesiems GERL yra psichoemocinė būsena: aplinka darželyje, mokykloje, namuose. Emocinis fonas labai dažnai lemia virškinimo sutrikimus. Per didelis svoris, sunkus fizinis darbas, sportavimas, kaip antai plaukimas, taip pat turi įtakos ligos vystymuisi.

 

Tinkama dieta padeda pusei pacientų

Gastroenterologo žodžiais, visi žmonės valgo panašius maisto produktus, didžioji dauguma juos toleruoja ir nesiskundžia jokiais virškinamojo trakto sutrikimais. Tik nedidelei daliai iškyla problemų. Tai reiškia, jog priežastis gali būti nepilnavertė virškinimo sistema, netoleruojanti tam tikrų maisto produktų.

Ne vienas iš savo patirties žino, kad rūgštus, keptas, riebus, mėtomis pagardintas maistas, miltiniai patiekalai (miltuose esantis gliutenas), gazuoti gėrimai, „sintetiniai“ produktai (sausi pusryčiai, bulvių traškučiai, kečupas, majonezas) dirgina virškinamąjį traktą, sukelia rėmenį. Obuolių sultys, vitaminas C taip pat gali nepalankiai atsiliepti virškinimui. Beje, stiprinantys imunitetą vitaminu C, prisidirba daugiau žalos nei naudos: askorbo rūgštis gali sukelti stemplėje erozijų.

Anot doc. V. Urbono, maistas yra labai svarbus sergantiems GERL. Net pusei gydomų vaikų nereikia skirti medikamentinio gydymo. Jiems pakanka sureguliuoti mitybos racioną.

 

Negydoma liga gali komplikuotis net vėžiu

Pas gastroenterologą žmones dažniausiai atveja skausmas, rėmuo, atsirūgimai rūgštimi. Tai išties nemalonūs pojūčiai, kuriuos ištverti ilgą laiką tiesiog neįmanoma.

„Tačiau agresyvus GERL, kuris nėra tinkamai gydomas, kuomet pacientas pats susiranda informacijos internete ar iš kitų šaltinių, užsiima savigyda, ilgainiui gali komplikuotis. Stemplėje gali atsirasti kraujuojanti žaizda. Jeigu tai tęsiasi mėnesį, kelis mėnesius, pusę metų, gali išsivystyti geležies stokos mažakraujystė“, – perspėja docentas. – ’Sergančiųjų GERL per 15 metų Lietuvoje išaugo 8 kartus, kasmet vien mūsų ligoninėje užregistruojami daugiau nei 600 ligonių.“

Besikartojantis uždegimas suformuoja striktūras (randus), maistas sunkiai praeina į skrandį, dėl to gali išsivystyti dar viena komplikacija – stemplės susiaurėjimas.

Bareto stemplė – priešvėžinė stemplės stadija. Jeigu GERL tampa lėtine, jos paūmėjimai turi didelę riziką išsivystyti stemplės adenokarcinomai. Tai viena baisiausių onkologinių ligų, nes nuo jos nepasveiksta niekas. Sergančių šia liga Lietuvoje kasmet daugėja, per metus diagnozuojami maždaug 200 atvejų.

 

Mažinti skrandžio rūgštingumą pavojinga!

Gastroezofaginio refliukso ligos gydymas yra gana sudėtingas procesas. Taip yra dėl to, kad ligos priežastys yra praktiškai nežinomos. Todėl pradėjus gydymą, pirmiausia pašalinami ligą predisponuojantys veiksniai, t.y. parenkama dieta, sureguliuojamas darbo ir poilsio režimas. Jeigu tai nepadeda, skiriamas medikamentinis gydymas.

„Suprantama, kad GERL gydymas medikamentais tėra simptominis. Gaila, bet kol kas jokios kitos alternatyvos nėra. Dauguma griebiasi mažinti skrandžio rūgštingumą vaistais. Tačiau tai ne išeitis. Skrandžio rūgštys būtinos normaliai skrandžio veiklai, maisto skaidymui. Mažindami rūgštingumą, trikdome virškinimą. Cheminiu būdu neutralizavę skrandžio rūgštis, iš skrandžio fermentinio sterelizatoriaus fabriko padarome inkubatorių, kuriame dauginasi bakterijos. Pastebėta, kas sunkūs, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, gydomi intensyviosios terapijos skyriuose, kuriems skiriami ir skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, dažniau suserga plaučių uždegimu, bakterinės kilmės bronchitais. Taip yra dėl to, kad bakterijos iš skrandžio patenka į kvėpavimo takus ir sukelia anksčiau išvardytas ligas. Pernelyg mažas rūgščių bei pepsino kiekis skrandyje, didina baltymų alergijos tikimybę, atsiranda kai kurių maisto produktų netoleravimas “, – apie skrandžio rūgščių mažinimo pavojus perspėja gastroenterologas V. Urbonas.

 

GASTROTUSS®

Sirupas ir tabletės nuo refliukso

Kad skrandžio rūgštis liktų skrandyje!

  • Kramtomosios tabletės nuo refliukso N30
  • Sirupas nuo refliukso vaikams ir suaugusiems 20ml N25
  • Sirupas nuo refliukso kūdikiams ir mažiems vaikams 200ml.

Gastrotuss® sirupas ir tabletės yra mechaninio poveikio medicinos priemonė, skirta gastroezofaginiam ir (arba) laringofaringiniam refliuksui gydyti mažinant su juo susijusius simptomus, pvz.: regurgitaciją (skrandžio turinio atpylimą), deginantį pojūtį skrandyje, svetimkūnio buvimo gerklėje pojūtį, nosiaryklės ir gerklų uždegimą, raugėjimą, įtampą pilvo ertmėje, kosulį, disfoniją (balso sutrikimus) ir bet kokius sutrikimus, kurių pagrindinė priežastis arba viena iš priežasčių yra gastroezofaginis ir (arba) laringofaringiniam refliuksas. Gastrotuss® yra pagalbinė priemonė paskatinti skrandžio, stemplės, ryklės ir (arba) gerklų gleivinės epitelio atsinaujinimo procesus. Preparatas nemažina skrandžio rūgščių, veikia švelniai, neturi pašalinio poveikio. Jį gali vartoti kūdikiai, vaikai, ir suaugusieji.

  • Veikia kaip mechaninis barjeras skrandžio turinio atpylimui.
  • Neabsorbuojamas virškinimo trakte.
  • Sudėtyje – magnio alginatas ir simetikonas.

Magnio alginatas – natūralus, aukšto klampumo polimeras, ekstrahuojamas  iš rudųjų jūros dumblių. Jūros dumblių sirupas patekęs į skrandį išbrinksta, įgaudamas kisieliaus konsistenciją. Ta masė iškyla į skrandžio viršų, sudarydama tarsi mechaninį kamštį ir neleidžia po juo esančioms skrandžio rūgštims kilti į stemplę. Maždaug porą valandų jis atlieka savo funkciją, o po to yra pašalinamas.

Simetikonas – mažina dujų susidarymą, lengvina jų pašalinimą.

Sudėtis. Gastrotuss kramtomos tabletės nuo refliukso. Magnio alginatas, simetikonas, kalio bikarbonatas, sorbitolis, manitolis, kvapioji medžiaga, dvibazis bevandenis kalcio fosfatas, kukurūzų krakmolas, silicio dioksidas, augalinis magnio stearatas, sukralozė. Gastrotuss® sirupas nuo refliukso.  magnio alginatas, simetikonas, fruktozė, ksantano derva, medus, D-pantenolis, skystas svilarožių (Althaea officinalis) ekstraktas, skystas aguonų birulių (Papaver rhoes) ekstraktas, cinko oksidas, natrio bikarbonatas, natrio hidroksidas, natrio metilo p-hidroksibenzoatas, natrio propilo p-hidroksibenzoatas, natūralios aromatinės medžiagos, eritrozinas (E127), išgrynintas vanduo.

Be glitimo ir be laktozės. Gastrotuss® baby sirupas nuo refliukso. Magnio alginatas, simetikonas, fruktozė, ksantano lipai, D-pantenolis, natrio bikarbonatas, natrio hidroksidas, metilo p-hidroksibenzoatas, propilo p-hidroksibenzoatas, natūralios aromatinės medžiagos, išgrynintas vanduo. Be glitimo ir laktozės.

Vartojimas. Gastrotuss kramtomos tabletės nuo refliukso. Suaugusiesiems ir vaikams nuo12 metų – po 1-2 tabletes po valgio ir prieš miegą. Gastrotuss® sirupas nuo refliukso. Suaugusiesiems ir vaikams nuo12 metų – 1 maišelį (20 ml), jaunesniems kaip 12 metų – 1 ar pusę maišelio po valgio ir prieš miegą. Gastrotuss® baby sirupas nuo refliukso. Naujagimiams, kūdikiams, sveriantiems mažiau kaip 5 kg – 2,5–3 ml sugirdyti po maitinimo praėjus 5–10 minučių. Vaikams iki 3 metų – 5 ml, iki 12 metų amžiaus – 10‑20 ml po valgio ir prieš miegą. arba vartoti taip, kaip nurodė gydytojas.

 

Medicinos priemonė, atitinkanti Direktyvą 93/42/EEB

D.M.G. Italija

AR REIKALINGI PROBIOTIKAI VAIKAMS?

AR REIKALINGI PROBIOTIKAI VAIKAMS?

Žmogaus vidaus organai pastoviai kontaktuoja su nesterilia aplinka – burnoje, žarnyne, šlapimo, lytiniuose organuose, kvėpavimo takuose ir kitur esančiais mikroorganizmais (mikrobiota). Pastarieji sudaro 95% visų žmogaus ląstelių ir sveria apie 1,5kg. Toks didelis mikrobiotos kiekis neabejotinai įtakoja daugelį organizmo funkcijų. Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esanti mikrobiota yra kiekvieno žmogaus individualus organas – “mikrobinis organas”, toks pat kaip kepenys, širdis, plaučiai ir kt. Žmogus turi 223 genus, kurie labai panašūs į bakterijų genus, todėl manoma, jog galimas bakterijų genų pernešimas žmogaus ląstelėms.

Žarnyne esantys mikroorganizmai skirstomi į simbiontus (angl. commensal), pvz. lakto, bifidobakterijos; sąlyginai patogeninius, pvz. klebsielės, protėjai ir patogeninius, pvz. salmonelės. Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie simbiontų įtaką žmogaus ir gyvūnų sveikatai.

 

Žarnyno mikrobiotos susidarymas ir jos pokyčiai

Vaisiaus virškinamasis traktas sterilus. Mikroorganizmai pradeda kolonizuoti žarnyną tuoj po gimimo. Aplinka, kurioje gimė vaikas (koks gimdymo stacionaras, kokia šalis-išsivysčiusi ar besivystanti, sterilios aplinkos sąlygos ar ne), gimdymo būdas (natūralus ar per Cezario sekciją) ir maitinimas (mamos pienu ar dirbtinis) nulemia kokios bakterijos apsigyvens. Pirmieji mikroorganizmai pakliuvę į žarnyną gali priversti organizmą gaminti sau palankias medžiagas ir neleisti kitoms bakterijoms įsitvirtinti jame. Todėl pradinė bakterijų kolonizacija labai įtakoja kokia bus jo pastovi mikrobiota. Augant žmogaus mikrobiotos sudėtis šiek tiek keičiasi. Mamos pienu maitinamo kūdikio žarnyne apie 60-90% mikrobiotos sudaro bifidobakterijos, tuo tarpu senyvo amžiaus žmonių – 25%. Su amžiumi keičiasi ne vien tik bakterijų kiekis, bet ir jų kokybinė sudėtis, pvz. pas vaikus vyrauja Bifido infantis, o pas suaugusius B.adolescentis.

Mikrobiotos pasiketimas, kuomet žarnyne sumažėja „gerųjų“ bakterijų, o pagausėja sąlyginai patogeninių ar patogeninių bakterijų ar grybelių.vadinamas disbijozė. Jos atsiradimui turi reikšmės

  • infekcinės ir neinfekcinės ligos (alergija, vidurių užkietėjimas, cukrinis diabetas, vėžiniai susirgimai ir kt.),
  • vaistai (antibiotikai, priešvėžiniai, aspirinas ir kt.),
  • įvairios operacijos,
  • maistas (kiek ir kokių valgo angliavandenių, baltymų),
  • aplinkos sąlygos (rūkymas, pesticidai, gyvenimas kaime ar mieste ir kt.),
  • stresai (psichologiniai, fiziniai).

 

Kam reikalinga žarnyno mikrobiota

Mikrobiota gyvena visame virškinamajame trakte, o didžiausias bakterijų kiekis ir aktyvumas – storosios žarnos pradinėje dalyje. Vieni mikroorganizmai išsidėstę žarnyno epitelio paviršiuje, kiti žarnos spindyje, todėl išmatų pasėlio tyrimas nėra tikslus diagnostikos metodas, juolab ne visas žarnyne esančias bakterijas pasiseka išauginti. Pagrindinės mikrobiotos funkcijos:

  1. Fermentuoja nesuvirškintas maisto liekanas ir žarnyne pasigaminusias gleives, ko pasekoje pasigamina trumpos grandinės riebalų rūgštys (sviesto, acto, skruzdžių), kurios tiekia 80% energijos reikalingos storosios žarnos epitelio ląstelėms ir 50% energijos reikalingos plonosios žarnos epitelio ląstelėms – enterocitams; sintezuoja K ir B grupės vitaminus; palengvina Ca, Mg, Fe jonų absorbciją..
  2. Kontroliuoja žarnyno epitelio ląstelių dauginimąsi ir diferencijaciją (labai svarbu vėžinių ligų profilaktikai); imuninės sistemos išsivystymą ir jos pusiausvyrą (svarbu alerginių ir autoimuninių ligų atsiradimui).
  3. Apsaugo nuo patogeninių bakterijų patekimo į organizmą.

 

Probiotikai

Probiotikai, tai gyvi mikroorganizmai, kurių išgėrus pagerėja sveikata. Kaip probiotikai dažniausiai naudojamos bakterijos, rečiau mieliagrybiai. Bakterijos klasifikuojamos į gentis, rūšis ir padermes, pvz. gentis – Lactobacillus, rūšis L. rhamnosus, padermė – L. rhamnosus 1091 (probiotikas – Bifolac). Probiotikų efektyvumas gydant įvairias ligas – nevienodas. Laktobakterijų genties probiotikai buvo ir iki dabar išlieka dažniausiai naudojamais probiotikais.

Probiotikai naudojami įvairių ligų profilaktikai ir gydymui.

 

Probiotikai ligų profilaktikai

Probiotikai naudojami įvairių ligų profilaktikai:

  1. Infekcinės kilmės viduriavimas, ypač rotavirusinės
  2. Clostridium difficile sukeltas viduriavimas
  3. Antibiotikų sukeltas viduriavimas
  4. Radiacinės terapijos sukeltas viduriavimas
  5. Pooperacinės ar sunkių būklių infekcinės komplikacijos
  6. Kvėpavimo sistemos infekcijos
  7. Lytinių ir šlapimo organų infekcija
  8. Maisto, rečiau inhaliacinė alergija
  9. Naujagimių nekrozinis enterokolitas
  10. Onkologinių ligų, ypač storosios žarnos vėžio profilaktika
  11. Dantų ėduonis
  12. Geriant probiotikus prieš vakcinaciją, susidaro didesnis antikūnų kiekis nei negeriant, t.y. geresnis organizmo atsakas į skiepus.

Labai gausios mokslinės medicininės apžvalgos duomenimis vaikams profilaktiškai skiriant probiotikus (L.acidophilus, L.rhamnosus GG ir kt.) ar adaptuotus pieno mišinius su probiotikais sumažėjo susirgimų virusinės etiologijos viduriavimu, o jei jie atsirasdavo vaikai sirgdavo lengviau nei tie, kurie nebuvo gavę probiotikų, beto jie trumpiau išskirdavo rotavirusus su išmatomis, t.y. trumpiau galėdavo užkrėsti kitus žmones.
Antibiotikai dažnai, ypač mažiems vaikams sukelia viduriavimą. Vaikams (6mėn.-14m. amžiaus) kartu su antibiotikais skiriant laktobakterijas ar mieliagrybius sumažėjo viduriavimo epizodų.
Laktobakterijos nudojamos alerginių ligų profilaktikai. Skiriant probiotiką L.rhamnosus GG moteriai paskutinį nėštumo mėnesį, o vėliau naujagimiui iki 6mėn. amžiaus, vaikai sulaukę 2 metų amžiaus, atopiniu dermatitu sirgo du kartus rečiau nei negavę probiotiko.

 

Probiotikai ligų gydymui

Daugelio ligų gydymui naudojami probiotikai.

  1. Infekcinės kilmės viduriavimas, ypač rotavirusinės
  2. Clostridium difficile sukeltas viduriavimas
  3. Antibiotikų sukeltas viduriavimas
  4. Helicobacter pylori infekcija
  5. Uždegiminės žarnyno ligos: Krono liga, nespecifinis opinis kolitas
  6. Dirglios žarnos sindromas
  7. Radiacinės terapijos sukeltas viduriavimas
  8. Maisto alergija, atopinis dermatitas
  9. Laktozės (pieno cukraus) netoleravimas
  10. Steotohepatitas

Probiotikai skiriami kartu su oralinės rehidracijos tirpalais, 30,5val. sutrumpina ūminį infekcinį viduriavimą. Antibiotikų sukeltą viduriavimą gydo įvairūs probiotikai: L.acidophilus, LGG, L.bulgaricus, bifidobacterium, L. rhamnosus 1091 (Bifolac), S.boulardii. H.pylori (pagrindinė skrandžio uždegimo priežastis) infekcijos gydymui kartu su antibiotikais galima skirti ir probiotikus (L.acidophilus, L.reuteri), kurie ne tik apsaugo nuo antibiotikų sukelto viduriavimo, bet ir tiesiogiai slopina H. pylori bakterijų augimą.

Bakterijos neabejotinai turi įtakos uždegiminių žarnyno ligų išsivystymui, nes steriliame žarnyne (atliekant eksperimentus su gyvūnais) šios ligos neišsivysto. Deje, nėra aišku koks probiotikas labiausiai tiktų gydyti šias ligas.

Kūdikių atopinis dermatitas greičiau išnyko gydant adaptuotais pieno mišiniais su Bifidobacterium lactis Bb-12 ar L. GG, L. rhamnosus 1091 (Bifolac) nei gydant hidrolizatais be probiotikų.

Po mėnesį trukusio opinio kolito gydymo su probiotiko (B.longum) ir prebiotiko mišiniu, storojoje žarnoje sumažėjo uždegimas (40).

Probiotikų preparatų parinkimas

Mokslinių tyrimų duomenimis, kol kas negalima tiksliai ir aiškiai pasakyti, kuris probiotikas geriausias, kokią parinkti dozę, kursą, skirti vieną probiotiką ar jų mišinį.

Dozės efektas. Išmatose laktobakterijų aptinkama 10×5-10×8 k.f.v./g, bifidobakterijų 10×10-10×11 k.f.v./g, todėl ir išleidžiant probiotinius preparatus orientuojamasi į panašius probiotikų kiekius vienoje kapsulėje, pakelyje ar kt., kuriuos dažniausiai skiriame po 1×2-3 kartus per parą.

Probiotinio preparato išleidimo forma. Bakterijos, tame tarpe ir probiotinės gali būti neatsparios skrandžio (didžiausias bakteriocidinis poveikis), tulžies rūgštims, kasos fermentams. Bifidobakterijos neatsparios skrandžio rūgščių poveikiui (39). Probiotikai esantys kapsulėse šio poveikio dalinai išvengia, ypač skrandžio sulčių, tačiau maži vaikai jų nepraryja, todėl analogiškai kasos fermentiniams preparatams (Creon, Pangrol) išleidžiami milteliai mikrokapsulių pavidalu (Bifolac).

Kas geriau – vienas probiotikas ar jų mišinys? Literatūros apžvalgos duomenimis kelių rūšių probiotikų mišiniai buvo efektyvesni gydant antibiotikų sukeltą viduriavimą vaikams, taip pat įvairios etiologijos žarnyno infekcinius (S.typhimurium ir enteritidis, E.coli O157) viduriavimus gyvūnams. Labai svarbu, kad mišinyje esančios bakterijos veiktų sinergistiškai (38). Mišinio privalumą prieš pavienio probiotiko skyrimą galėtų pagrįsti atlikti tyrimai su sveikų žmonių išmatų klizmomis. Nors gydytų ligonių buvo nedaug, tačiau toks gydymo metodas buvo efektyvus gydant įvairios etiologijos, ypač C.difficile sukeltus viduriavimus (41).

Probiotikų skyrimo trukmė. Priklausomai nuo to kokiu tikslu skiriame probiotikus – profilaktiškai ar gydant ūminę ar lėtinę ligą, parenkame ir atitinkamą kursą.

Ūmines ligas dažniausiai gydome 2-4 savaites, tuo tarpu gydant lėtines ar skiriant profilaktiškai, probiotikų skyrimo trukmė neribojama, pvz. kūdikiams nuo gimimo buvo skiriama 6mėn., sergant maišelio uždegimu (angl.pouchitis) -1m.

Probiotinių preparatų kokybės problema. Didžiojoje Britanijoje 1996m. ištyrus 13 probiotikų preparatų rasta: dvejuose tai kas ir turėtų būti, vienuolikoje trūko anotacijoje išvardintų bakterijų rūšių ar jų kiekis buvo dešimtadalių mažesnis, keturiuose buvo rastos papildomos rūšys, kurios nebuvo nurodytos anotacijoje (35). Šiomis dienomis galbūt panašių problemų nebūna, tačiau prieš skiriant reikėtų pagalvoti ar gamintojas patikimas ar jis rūpinasi savo produktų kokybę.

Probiotikų naudojimo saugumas. Griežtų kontraindikacijų probiotikų vartojimui nėra. Sisteminė infekcija (dažniausiai naudojant S.boulardii) nuo probiotikų pasitaiko labai retai ir tai ligoniams su imunodeficitu bei keletui vaikų su trumpos žarnos sindromu (42). Gydytojas turėtų individualiai nuspręsti skirti ar ne probiotiką ligoniui ir kokį. S.boulardii šiais atvejais netinka. Atsargiai reikėtų skirti probiotikus vaikams su trumpos žarnos sindromu, nes aprašyti keli acidozės kraujyje atvejai po probiotikoterapijos.

Prebiotikai

Prebiotikai tai įvairios maisto medžiagos, kurios nesuskaldomos žmogaus fermentų – kasos, plonosios žarnos ir kt., o tuo pačiu ir nerezorbuojamos plonojoje žarnoje, tačiau bakterijų fermentuojamos storojoje ir nedaug plonojoje žarnoje (34). Prebiotikai kaip ir probiotikai skiriasi pagal savo poveikį į mikroorganizmų funkcionavimą, aktyvių maisto metabolitų susidarymą, o tuo pačiu ir žmogaus sveikatą, pvz. avižų skaidulos sumažina sepsio tikimybę, kviečių labiausiai apsaugo nuo vėžio, o pektinas pasižymi antioksidantinėmis sąvybėmis. Pagrindinė prebiotikų veikimo vieta storasis žarnynas.

Efektyvus prebiotikas negali būti:

  1. Nei hidrolizuotas, nei rezorbuotas plonajame žarnyne
  2. Fermentuojamas tam tikrų mikroorganizmų, dėl ko susidaro palankesnės sąlygos augti “gerosioms” storosios žarnos bakterijoms.

Prebiotikai tai:

  1. Nesuvirškinti angliavandeniai – augalinės kilmės maisto medžiagos
    • Kompleksiniai angliavandeniai
    • Oligo- ir polisacharidai:
      • fruktooligosacharidai (fruktozė + gliukozė = 5-60 molekulių),
      • galakto-oligosacharidai (galaktozė + gliukozė = 2-7 molekulės),
      • inulinas,
    • Mono- ir disacharidai (laktuliozė, laktitolis),
    • Sintetiniai ir modifikuoti angliavandeniai (rezistentiškas krakmolas),
  2. Neangliavandenių kilmės medžiagos (riebalai, baltymai) – gydymo tikslu jos nevartojamos (31,32).

Prebiotikai – galaktooligosacharidai randami mamos piene, todėl jų įdedama į kai kuriuos adaptuotus pieno mišinius (Aptamil 1,2,3). Kūdikiams jie padidina bifidobakterijų ir kiek mažiau laktobakterijų kiekį žarnyne (33).

Probiotkų ir prebiotikų mišinys

Skiriant probiotkų ir prebiotikų mišinį, pvz. Bifolac (probiotikai – L.rhamnosus ir B.longum bei prebiotikas oligofruktozė), jame esantys prebiotikai sustiprina probiotikų veikimą. Gydant opinį kolitą probiotkų ir prebiotikų mišiniu po 1mėn. gydymo uždegimo požymiai labiau sumažėjo nei tiems kurie šio mišinio negavo (40).

Literatūros sąrašas

  1. Bengmark S. Ecological control of the gastrointestinal tract: the role of probiotic flora. Gut 1998;42:2–7.
  2. Hooper LV, Gordon JI. Commensal host-bacterial relationships in the gut. Science.2001;292:1115-8.
  3. Harmsen HJ, Wildeboer-Veloo AC, Raangs GC, et al. Analysis of intestinal flora development in breast-fed and formula-fed infants by using molecular identification and detection methods. J Pediatr Gastroenterol Nutr 2000;30:61–67.
  4. Gronlund MM, Lehtonen OP, Eerola E, Kero P. Fecal microflora in healthy infants born by different methods of delivery: permanent changes in intestinal flora after cesarean delivery. J Pediatr Gastroenterol Nutr 1999;28:19–25.
  5. Adlerberth I, Carlsson B, de Man P, et al. Intestinal colonization of enterobacteriaceae in Pakistani and Swedish hospital delivered children. Acta Pediatr Scand 1991;80:602–10.
  6. Hooper LV, Wong MH, Thelin A, Hansson L, Falk PG, Gordon JI. Molecular analysis of commensal host-microbial relationships in the intestine. Science 2001; 291: 881–84.
  7. Teitelbaum JE, Walker WA. International Sem Pediatr Gastroenterol Nutr 2002;11:1-7.
  8. Namsolleck P, Thiel R, Lawson P et al. Molecular methods for the analysis of gut microbiota. Microbial Ecology Health Dis 2004;16:71-85.
  9. Guarner F, Malagelada JR. Gut flora in health and disease. Lancet 2003;361:512–19.
  10. Guarner F, Schaafsma G. Probiotics. Int J Food Microbiol 1998;39:237–38.
  11. Delia P, Sansotta G, Donato V, et al. Prevention of radiation-induced diarrhea with the use of VSL#3, a new high-potency probiotic preparation. Am J Gastroenterol 2002, 97:2150–2152.
  12. Rayes N, Seehofer D, Muller AR, et al.: [Influence of probiotics and fibre on the incidence of bacterial infections following major abdominal surgery— results of a prospective trial]. Z Gastroenterol 2002, 40:869–876
  13. Hatakka K, Savilahti E, Ponka A, Meurman JH, Poussa T, Nase L, Saxelin M, Korpela R. Effect of long term consumption of probiotic milk on infections in children attending day care centres: double blind, randomised trial. BMJ 2001;322:1327.
  14. Marelli G, Papaleo E, Ferrari A. Lactobacilli for prevention of urogenital infections: a review. Eur Rev Med Pharmacol Sci. 2004;8:87-95.
  15. Rook GAW, Brunet LR. Microbes, immunoregulation, and the gut. Gut 2005;54:317-20.
  16. Lin HC, Su BH, Chen AC, Lin TW, Tsai CH, Yeh TF, Oh W. Oral probiotics reduce the incidence and severity of necrotizing enterocolitis in very low birth weight infants. Pediatrics 2005;115:1-4.
  17. Rafter J. Probiotic and colon cancer. Best Pract Res Clin Gastroenterol 2003;17:849-59.
  18. Nase L, Hatakka K, Savilahti E, Saxelin M, Ponka A, Poussa T, Korpela R, Meurman JH..Effect of long-term consumption of a probiotic bacterium, Lactobacillus rhamnosus GG, in milk on dental caries and caries risk in children. Caries Res 2001;35:412-20.
  19. de Vrese M, Rautenberg P, Laue C, Koopmans M, Herremans T, Schrezenmeir J.
    Probiotic bacteria stimulate virus-specific neutralizing antibodies following a booster polio vaccination. Eur J Nutr. 2004 Dec 1;
  20. Szajewska H, Mrukowicz JZ. Probiotics in prevention of antibiotic-associated diarrhea: meta-analysis. J Pediatr.2003;142:85.
  21. Kotowska M, Albrecht P, Szajewska H. Saccharomyces boulardii in the prevention of antibiotic-associated diarrhoea in children: a randomized double-blind placebo-controlled trial. Aliment Pharmacol Ther 2005;21:583-90.
  22. Kalliomaki M, Salminen S, Poussa T, et al. Probiotics and prevention of atopic disease: 4-year follow-up of a randomised placebo-controlled trial. Lancet 2003,61:1869–1871.
  23. Ishida Y, Nakamura F, Kanzato H, Sawada D, Hirata H, Nishimura A, Kajimoto O, Fujiwara S. Clinical effects of Lactobacillus acidophilus strain L-92 on perennial allergic rhinitis: a double-blind, placebo-controlled study. J Dairy Sci. 2005 ;88:527-33.
  24. Fedorak RN, Madsen KL. Probiotics and prebiotics in gastrointestinal disorders. Current Opinion in Gastroenterology 2004, 20:146–155.
  25. Vanderhoof JA, Young RJ. Role of probiotics in the management of patients with food allergy. Ann Allergy Asthma Immunol.2003;90(6 Suppl 3):99-103.
  26. Nardone G, Rocco A. Probiotics: a potential target for the prevention and treatment of steatohepatitis. J Clin Gastroenterol. 2004;38(6 Suppl):S121-2.
  27. Allen SJ, Okoko B, Martinez E, Gregorio G, Dans LF Probiotics for treating infectious diarrhoea. Cochrane Database Syst Rev. 2004;(2):CD003048
  28. Vanderhoof JA, Young RJ. Current and potential uses of probiotics. Ann Allergy Asthma Immunol.2004;93(5 Suppl 3):S33-7.
  29. Gionchetti P, Rizzello F, Helwig U, et al. Prophylaxis of pouchitis onset with probiotic therapy: a double-blind, placebo-controlled trial. Gastroenterology 2003, 124:1202–1209.
  30. Isolauri E, Arvola T, Sutas Y, Moilanen E, Salminen S. Probiotics in the management of atopic eczema.. Clin Exp Allergy.2000;30:1604-10.
  31. Rook GA, Brunet LR. Microbes, immunoregulation, and the gut. Gut.2005;54:317-20.
  32. Tuohy KM, Rouzaud GC, Bruck WM, Gibson GR. Modulation of the human gut microflora towards improved health using prebiotics–assessment of efficacy. Curr Pharm Des.2005;11:75-90.
  33. Knol J, Scholtens P, Kafka C, Steenbakkers J, Gro S, Helm K, Klarczyk M, Schopfer H, Bockler HM, Wells J. Colon microflora in infants fed formula with galacto- and fructo-oligosaccharides: more like breast-fed infants. J Pediatr Gastroenterol Nutr.2005;40:36-42.
  34. Isolauri E, Ribeiro HC, Gison G, Saavedra J, Saliminen S, Vanderhoof J, Varavithya W. Functional foods and probiotics. World Congress of Pediatric Gastroenterology, Hepatology and Nutrition. Report of the Working Groups 2000;75-81.
  35. Hamilton-Miller JM, Shah S, Smith CT. “Probiotic” remedies are not what they seem. BMJ 1996;312:55-6
  36. Vlkova E, Rada V, Bujnakova D, Kmet V.Enumeration, isolation, and identification of bifidobacteria from infant feces. Folia Microbiol (Praha).2004;49:209-12.
  37. Fanaro S, Chierici R, Guerrini P, Vigi V. Intestinal microflora in early infancy: composition and development. Acta Paediatr Suppl.2003 Sep;91(441):48-55.
  38. Timmerman HM, Koning CJ, Mulder L, Rombouts FM, Beynen AC.Monostrain, multistrain and multispecies probiotics – A comparison of functionality and efficacy. Int J Food Microbiol. 2004;96:219-33.
  39. Taki K, Takayama F, Niwa T. Beneficial effects of Bifidobacteria in a gastroresistant seamless capsule on hyperhomocysteinemia in hemodialysis patients. J Ren Nutr.2005;15:77-80.
  40. Furrie E, Macfarlane S, Kennedy A, Cummings JH, Walsh SV, O’neil DA, Macfarlane GT. Synbiotic therapy (Bifidobacterium longum/Synergy 1) initiates resolution of inflammation in patients with active ulcerative colitis: a randomised controlled pilot trial. Gut.2005;54:242-9.
  41. Borody TJ, Warren EF, Leis SM, Surace R, Ashman O, Siarakas S. Bacteriotherapy using fecal flora: toying with human motions. J Clin Gastroenterol. 2004;38:475-83.
  42. De Groote MA, Frank DN, Dowell E, Glode MP, Pace NR. Lactobacillus rhamnosus GG bacteremia associated with probiotic use in a child with short gut syndrome. Pediatr Infect Dis J.2005;24:278-280.
 Trys farmacijos dešimtmečiai Lietuvoje: pokytis vijo pokytį

 Trys farmacijos dešimtmečiai Lietuvoje: pokytis vijo pokytį

Prieš 25-erius metus vaistų kasmet Lietuvos rinkoje atsirasdavo kelis kartus daugiau nei šiandien. Tokį skirtumą lemia per šį laikotarpį smarkiai pasikeitę vaistų tyrimo, gamybos bei platinimo kokybės standartai. Tuo tarpu prie šalies rinką keičiančių permainų sėkmingai prisitaikyti pavyko tik jų nepabūgusioms, profesionalų komandas subūrusioms Lietuvos farmacijos įmonėms.

Ruošiasi įveikti dar vieną iššūkį

Šiuolaikinė Lietuvos farmacijos rinka pasižymi dideliu konkurencingumu, griežtais europiniais kokybės standartais ir vis stiprėjančiu kainų reguliavimu. Pastaraisiais dešimtmečiais, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, pasikeitimai vijo vienas kitą. Anot specializuotus receptinius vaistus ir berecepčius produktus tiekiančios ir jau 25-erius metus šalyje veikiančios įmonės „Norameda“ vadovo Audriaus Leivos, vis stipriau Lietuvos ir kitų pasaulio šalių sveikatos apsaugos ministerijos ir kontroliuojančios institucijos reglamentuoja kainodarą bei griežtina taisykles, kurios įpareigoja nuolatos stiebtis ir išlikti konkurencingiems.

„Išbandymų tikrai netrūksta tiek vaistus gaminančioms, tiek juos platinančioms įmonėms. Sparčiai keičiasi vaistų kainodarą reguliuojantys įstatymai. Griežtėja vaistų kokybės bei saugos reikalavimai. Nemažas pokytis buvo prieš dešimtmetį įvesta vaistų stebėsenos sistema, pagal kurią kiekviena įmonė stebi ir praneša apie galimą šalutinį vaistų poveikį, – sako A. Leiva. – Žvelgiant 25-erius metus atgal, matyti, kad kokybiniai reikalavimai vaistų gamybai, inovacijoms bei klinikiniams tyrimams, taip pat ir investicijoms, kurių reikia sukurti naują produktą ir jį pateikti rinkai, išaugo kartais, o gal net dešimtimis kartų. Jei prieš tris dešimtmečius farmacinė įmonė vaistus sukurdavo investavusi 100 mln. Eur., tai dabar dažnai tai yra milijardinės sumos.“

Netrukus farmacijos srities atstovams teks įveikti dar vieną iššūkį. Kitąmet įsigalios Falsifikuotų vaistų direktyva, pagal kurią kiekviena vaistų pakuotė turės specialų žymėjimą. Jį nuskaitant specialiais skeneriais, duomenys apie vaistų pirkimą ir pardavimą bus perduodami į centralizuotą duomenų bazę. Tokiu būdu Europos rinka bus visiškai apsaugota nuo galimų vaistų klastočių.

„Diegiame naujas apskaitos programas. Pokyčiai vyksta ir partnerių gamybos procese, nes kiekviena vaistų pakuotė turi būti pažymėta tik jai skirtu 2D arba kitaip – QR kodu. Tai leis kontroliuojančioms institucijoms bet kuriuo momentu atsekti ir matyti, kur tiekimo ar prekybos kanale yra konkreti pakuotė. Tokiu būdu, jei įvyktų nenumatyti kokybės ar vaistų saugos atvejai, bus lengviau atšaukti vaistus iš rinkos ir apsaugoti ją nuo klastočių. Kaip ir kiekviena nauja sistema, taip ir ši, deja, pareikalaus nemenkų investicijų“, – apie naująją sistemą pasakoja A. Leiva.

Pokyčiai ir vaistų gamyboje

Dideli pasikeitimai vyksta ir pačioje vaistų gamyboje. Pasak A. Leivos, žvelgiant į artimiausias vaistų gamybos tendencijas matyti, kad ateityje cheminių preparatų bus sukuriama vis mažiau, sparčiai vyks biologinių vaistų plėtra. Biotechnologijos – sritis, kurioje ištyrinėti ir pasiekti galima dar labai daug. Biofarmacija, genų inžinerija – tai ateities revoliucija, lemsianti radikalius medicinos ir gydymo pokyčius.

„Jau dabar biofarmacija plečiasi labai stipriai ir yra viena iš pagrindinių ateities krypčių. Genų inžinerija ir kitos pažangios technologijos taip pat ne už kalnų, – tikina A. Leiva. – Tačiau nėra taip, kad biologiniai vaistai būtų visa ko panacėja. Tai išties aktyvios medžiagos, tačiau jos taip pat turi šalutinį poveikį. Ligų prevencija, sveikas gyvenimo būdas yra ir bus viena svarbiausių medicinos krypčių.“

Paklaustas, kokios srities vaistų poreikis šiuo metu yra didžiausias, A. Leiva įvardija, kad sparčiausiai išlaidos auga onkologinėms, širdies kraujagyslių ir endokrinologinėms ligoms gydyti. Šitai rodo ir mirtingumo rodikliai. Tai ligos, nuo kurių šiais laikais žmonės kenčia daugiausiai.

Didžiausias dėmesys – kokybei

Kaip ir kiekviename sėkmingame versle, prisitaikymas prie nuolat besikeičiančių aplinkybių ir geri rezultatai, anot vienos stipriausių šalies farmacijos įmonių vadovo, neįmanomi be profesionalių ir patikimų žmonių komandos. Nuo susikūrimo pradžios 1993-aisiais „Noramedos“ kolektyvą papildė kelios dešimtys specialistų.

„Šiuo metu įmonėje dirba 46 žmonės, 3 iš jų – kokybės srityje ir tai rodo, kokį dėmesį reikia skirti vaistų kokybės reikalavimams įgyvendinti. Esame įkūrę filialus Latvijoje ir Estijoje, galvojame apie plėtrą Lenkijoje“, – pasakoja A. Leiva.

2017 metais įmonė „Norameda“ pateko į stipriausių Baltijos farmacijos įmonių 30-uką. Nuo 2010 metų įmonės pajamos kasmet augo daugiau nei 20 proc., o 2017-ųjų pajamos viršijo 17 mln. Eur. Sėkmingą gyvavimą Baltijos šalyse, pasak A. Leivos, lemia daugybė veiksnių, tarp jų – patirtis, rinkos išmanymas, savo ir pasaulyje gerai žinomų partnerių asortimento plėtra, nuolat vykstanti inovacijų paieška.

„Visiems savo partneriams atstovaujame ekskliuzyviais pagrindais, t. y. esame šių gamybos įmonių vieninteliai atstovai Baltijos šalyse. Su dauguma partnerių bendravimas tęsiasi ne vienerius metus, o su kai kuriais bendradarbiaujame jau 17 metų. Užmegzti ilgalaikę partnerystę padeda abipusis supratimas bei kokybiškas darbas. Su kai kuriais partneriais esame kaip kolegos ar draugai. Šį ryšį, žinoma, lemia lojalūs ir profesionalūs mūsų darbuotojai. Noriu pasidžiaugti, kad didžioji dauguma jų įmonėje dirba dešimtmetį, o tai, žinoma, taip pat yra viena esminių sėkmės priežasčių“, – teigia A. Leiva.

Šiuo metu įmonė „Norameda“ bendradarbiauja su 32 partneriais iš 15 pasaulio šalių. Tarp stambiausių partnerių – įmonės „Chiesi Pharmaceuticals“, „Alvogen“, „Vifor Consumer Health“, „Synthon“ ir kiti.

Jau trečią dešimtmetį šalyje ir užsienio rinkose sėkmingai veikiančios farmacijos įmonės išskirtinumas yra ne tik profesionalumas, prisitaikymas prie nuolat besikeičiančios rinkos, bet ir siekis – žengti koja kojon su šiuolaikine karta. Tad orientuodamasi į dabarties tendencijas, 25-erių metų veiklos jubiliejų „Norameda“ pasitinka atsinaujinusi, pristatydama naująjį įmonės vizualinį identitetą – naująjį kompanijos logotipą, naują inovatyvią interneto svetainę bei vartotojams itin patogią elektroninės prekybos platformą.

Daugiau informacijos:

Arvydas Norvaišas,

UAB „Norameda“ administracijos ir verslo vystymo vadovas

Tel. +370 5 230 6499
Faks. +370 5 230 6511

El. p. arvydas@norameda.lt

www.norameda.com

Vaikų “peršalimo ligos”- imuniteto stiprinimo galimybės

Vaikų “peršalimo ligos”- imuniteto stiprinimo galimybės

Vaikų imuniteto stiprinimas – labai svarbi pediatro darbo dalis. Su imuniteto stiprinimo problemomis pediatrai dažniausiai susiduria turėdami kontingentą ligonių (o jį turi kiekvienas praktikuojantis vaikų ligų gydytojas), sergančių užsitęsusiomis ar labai dažnai besikartojančiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

Taigi, vaikų ligų, o taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas, gydantis vaikus pirminėje grandyje- ambulatorijoje ar poliklinikoje, beveik kasdien susiduria su, taip vadinamomis, „peršalimo“ arba „ŪVRI“ ligomis. Sloguojantys, kosintys, skaudančia gerkle vaikai ar vaikai su ausies skausmais yra pats dažniausias pediatro rūpestis.

Taigi, kas yra tos „peršalimo ligos“ ar dar gerokai dažniau vaikų gydytojų vadinamos „ŪVRI“ (ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos)?

Po šiuo terminu, iš esmės, slepiasi net keli vaikų viršutinių kvėpavimo takų susirgimai – rinitai, nazofaringitai, faringitai, rinosinusitai, faringotonsilitai, vidurinės ausies uždegimai. Visų minėtų ligų, išskyrus otitą, pagrindinė priežastis, ypač vaikams iki 3 metų amžiaus, yra rino, adeno ar herpes virusai.

Vyresniame amžiuje didesnę reikšmę įgauna bakterinė infekcija- Streptococcus pyogenes, Staphylococcus aureus, Hemophylus influenzae ir kt. Vidurinės ausies uždegimą, literatūros duomenimis 10-20% sukelia virusai, kitiems – bakterijos.

Minėti susirgimai ypatingai padažnėja rugsėjo – gruodžio mėnesiais, kada vaikai pradeda lankyti darželius, mokyklas. Čia nemažą įtaką turi ne tik tiesioginiai ligų sukėlėjai , bet ir padidėjęs emocinis bei fizinis krūviai, na ir, žinoma, didelės dienos dalies praleidimas kolektyve. Pastarasis faktorius keleriopai padidina infekcijų paplitimo riziką.

PSO duomenimis dažnai sergančiais vaikais vadinami tie vaikai, kurie auga šeimoje ir nelanko vaikų kolektyvų , tačiau peršalimo ligomis serga daugiau negu keturis kartus metuose. Na o vaikai, kurie lanko vaikų kolektyvus, paprastai serga daugiau kaip 10 -11 kartų per metus! (1,2).

Yra įvairių dažnai sergančių vaikų klasifikacijų. Prof. R. Fast (Švedija) duomenimis normoje vaikai iki 4 metų amžiaus būna infekuoti 2,5 mėn/metus (6-8 infekcijų epizodai).

Prof. A. Raugalė dažnai sergančius vaikus, skirsto pagal amžių ir infekcijų recidyvų dažnumą:

  • Kūdikiai – 4 ir > ūminių ligų per metus
  • Antri – treti metai – 6 ir > ūminių ligų per metus
  • Ketvirti metai – 5 ir > ūminių ligų per metus
  • Penkti – šešti metai – 4 ir > ūminių ligų per metus
  • Vyresni – 3 ir > ūminių ligų per metus

80-85% šių ligų sudaro LOR ir kitų viršutinių ir vidurinių kvėpavimo takų infekcinės ir peršalimo ligos.

Pagal šią klasifikaciją kas 4-6-tas Lietuvos vaikas – yra dažnai sergantis vaikas.

Vaikų sergamumui apskritai- o ypač tai aktualu kalbant apie “peršalimo ligomis” dažnai sergančius vaikus, – labai didelę reikšmę turi imuninės sistemos būklė.
Imuninės sistemos nepilnavertiškumas kliniškai būtent ir pasireiškia dažnomis ar užsitęsusiomis infekcijomis, nesugebėjimu greitai sunaikinti infekcinio sukėlėjo taikant adekvačią terapiją, vietinės infekcijos išplitimu (polinkiu į infekcinio proceso generalizaciją), oportunistinių infekcijų atsiradimu ir pan.

Kalbant apie „peršalimo ligų“ prevenciją, būtina pabrėžti, kad pagrindiniai veiksniai, mažinantys vaikų sergamumą viršutinių kvėpavimo sistemos organų ligomis, bendrąja prasme, yra gyvenimo būdo reguliavimas (sveika aplinka, per didelių kontaktų vengimas, grūdinimas), suderinta, pilnavertė mityba, racionalus vitaminų vartojimas, švarus oras, o taip pat priemonės, stimuliuojančios imuninę sistemą (imunomoduliatoriai).

Pastarosios priemonės yra ypač svarbios dažnai sergančių vaikų kontingentui, kuris taip pat yra nevienalytis- tai ir vaikai, kurių imuninė sitema yra normali, tačiau jie dažnai serga dėl kontaktų su segančiaisis (imunokompetentiniai ligoniai­), vaikai po sunkių ligų- imunosupesiniai, imunodeficitiniai ligoniai ir vaikai sergantys autoimuninėmis arba alerginėmis ligomis (jų imuninis atsakas yra iškreiptas).
Atskirą grupę sudaro sunkūs įgimti deficitai, tačiau, laimei, tai- palyginus reta patologija (3,4).

Imunitetas – tai organizmo sugebėjimas apsisaugoti nuo infekcinių ir kitų genetiškai jam svetimų veiksnių, kitaip tariant tai genetinio vientisumo palaikymo sistema, kurios užduotis yra apginti organizmą nuo visko, kas genetiškai svetima. Organizmo imuninis atsakas – tai darni ląstelių ir molekulių reakcija į infekcijos sukėlėjus ir genetiškai svetimas medžiagas.

Imuninis atsakas yra sudėtingas procesas, kurio mechanizme dalyvauja daugelis imuninės sitemos ląstelių. Patekus patogenui į organizmą, pirmiausia jis turi įveikti barjerus ( oda, kvėpavimo takų epitelis ir kt.). Patogenui įveikus barjerus, sekančiu etapu vyksta jo fagocitozė, kurią vykdo neutrofilai, makrofagai. Fagocitų paviršiuje yra makromolekulės – specifiniai receptoriai, kurių dėka patogenas atpažįstamas, “praryjamas” ir sunaikinamas.

Makrofagai yra vienos svarbiausių ląstelių, dalyvaujančių imunininės reakcijos į genetiškai svetimą ar infekcinį veiksnį. Makrofagai fagocituoja ir sunaikina microbus, atlieka sekrecinę funkciją, dalyvauja žaizdų gijimo procese, naikina navikines ląseles, o taip pat dalyvauja specifinio imuninio atsako reakcijose.

Jei patogenas nėra sunaikinamas fagocitozės metu, toliau vykstančiame imuninio atsako procese, makrofagai perduoda signalą kitoms imuninės sitemos ląstelėms, tai T ir B limfocitams. T limffocitai tiesiogiai žudo patogenus (T kileriai), o B limfocitai gamina specifinius antikūnius (Ak), kurių funkcija neutralizuoti ir pašalinti antigenus (Ag), sukėlusius jų pasigaminimą. Specifiniai Ak susijungia su Ag ir cirkuliuoja kaip antigeno ir antikūnio kompleksai (Ak+Ag), kuriuos vėl atpažįsta ir dažniausiai sėkmingai sunaikina makrofagai (3).

Prof. A. Raugalė vaikų imuniteto nepakankamumą skirsto į dvi pagrindines grupes:

  • Pirminės imunodeficitinės būklės – įgimtas imuniteto nepakankamumas (pvz: lėtinė granulomatozė, įgimtos neutropenijos ir kt.) – retos būklės, jų gydymas mažai veiksmingas.
  • Antrinės imunodeficitinės būklės – įgytas imuniteto nepakankamumas; tai labai dažnos būklės vaikų amžiuje.

Pastaroji grupė labai didelė ir, galima sakyti, yra pagrindinė su dažnomis ligomis susijusi imunodeficitinė vaikų organizmo būklė.

Pagal prof. A. Raugalę (2005) antrinį imunodeficitą gali sukelti labai daug ir įvairių priežasčių tai

  • fiziologinės priežastys (naujagimių, kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus imunitetas dar nėra galutinai nesusiformavęs);
  • kūdikio žindymas (žindomi kūdikiai du kartus rečiau serga otitu, penkis kartus rečiau šlapimo takų infekcija ir t.t.Čia įdomu pažymėti, kad 2004 metų duomenimis Lietuvoje iki 4 mėn. žindė tik 36% motinų (1999 m.-25%), iki 6 mėn. žindė 25% motinų (Norvegija, Švedija, Italija – iki 6 mėn. žindė 60-80% motinų);
  • subalansuoto, racionalaus maitinimo reikšmė vyresnių nei 1 metų ir mokyklinio amžiaus vaikų (daržovės, vaisiai, jūros žuvis, žuvų taukai (omega – 3 riebalų r.), “gyvas” jogurtas – 91% dažnai sergančių vaikų randamas Lactobacillus ir Bifidobacteria deficitas);
  • aplinkos faktoriai (geriamojo Lietuvos šulinių vandens užterštumas nitratais, “pasyvus vaikų rūkymas”, vaikų vežimas į darželį visuomeniniu transportu, vaikų kolektyvo (darželio, mokyklos) lankymo pradžia, dažnos ŪVRI ir lėtinės LOR ligos vaiko šeimoje – šeimos vidaus infekcija. Šis faktorius konstatuojamas 60-80% dažnai sergančių vaikų),
  • negydomi arba neracionaliai gydomi vaiko infekcijos židiniai (pilnai neišgydytas ūminis tonzilitas t.y. taip vadinamas streptokoko nešiojimas; neretai susidarantis “užburtas ratas” – neatsparūs infekcijoms vaikai dažnai serga, o tai dar labiau slopina imunitetą, tačiau per dažnai ir neracionaliai skiriami antibiotikai nuslopina normalią mikroflorą, silpnina imunitetą);
  • alergiški vaikai ypač dažnai linkę sirgti kvėpavimo takų ligomis (o Lietuvoje kas trečias- ketvirtas Lietuvos vaikas yra alergikas!)
  • nesveikas gyvenimo būdas šeimoje (grūdinimo, kad ir saikingo, vengimas, nepakankamas buvimas gryname ore, per šiltai ar plonai (ne pagal sezoną) rengiamas vaikas, nuolatiniai stresai šeimoje, per ilgas sėdėjimas prie televizoriaus ar kompiuterio ir pan.).

„Peršalimo“ ligoms gydyti yra naudojama labai daug preparatų. Dažniausiai naudojamus medikamentus galima skirstyti į šias grupes (prof. A. Raugalė):

  1. Sudėtiniai geriamieji preparatai, vartojami peršalus.
  2. Vietiniai dekongestantai.
  3. Kiti į nosį lašinami vaistai.
  4. Preparatai ryklės dezinfekcijai.
  5. Augaliniai preparatai peršalus.
  6. Imunostimuliatoriai.
  7. Homeopatiniai vaistai peršalus.
  8. Priešgripiniai vaistai.

Kaip matome, gydymo galimybės yra labai didelės, tačiau galima drąsiai teigti, kad viena iš pačių svarbiausių grandžių gydant „peršalimo ligas“, ypač kai jos linkusios kartotis, ar užsitęsti, yra imunostimuliacinis gydymas, t.y. imunomoduliatorių panaudojimas.

Šiuolaikinio gydytojo arsenale yra labai daug imunomoduliatorių, tai

  • anaboliniai hormonai (retabolil, silabolil ir kt.),
  • pirimidino purino bazių deriniai (pentoksilas, natrio nukleinatas, kalio oratatas, riboksinas ir kt.),
  • granuliocitų gamybą stimuliuojantys prepatatai (filigastrinas, malgramostrinas ir kt.),
  • imidazolio dariniai (dibazolis, levamizolis ir kt.),
  • augaliniai adaptogenai– achinacėjos (limfozilis, esberitoksas, imunalis) ir gliukano (immuwash, immunotrofina) prepapratai,
  • Bakterijų polisacharidai ir lizatai (bronchomunalis, luivac, ribomunyl ir kt.).

 

Pastaruoju metu, spendžiant dažnai „peršalimo ligomis“ sergančių vaikų imuniteto stimuliacijos problemas, vis didesnį susidomėjimą kelia bakterijų polisacharidų ir lizatų, ypač gliukano preparatų panaudojimo klinikinėje praktikoje galimybės.

Gliukanas yra gamtinis polisacharidas, randamas mielėse, javuose, jūros dumbliuose, bakterijų ir grybų ląstelių sienelėse. Išgrynintas beta-gliukanas (ypatingai beta 1-3 gliukanas) yra stiprus imuninės sistemos stimuliatorius. (5-7). Gliukano sugebėjimą aktyvuoti imuninę sistemą pastebėtas, kai iš mielių, naudojamų duonos kepimui, buvo išskirta medžiaga, kuri apsaugojo nuo infekcijų. Vėliau buvo rastas specifinis beta-gliukano receptorius (Decitin 1), per kurį minėta medžiaga gali prisijungti prie imuninės sitemos baltųjų kraujo ląstelių makrofagų ir neutrofilų, kurie vaidina svarbiausią vaidmenį imuninio ir uždegiminio atsako metu, paviršiaus ir fagocitozės būdu “suvalgyti” mikrobus.

Beta 1-3 gliukano veikimo pasekoje sustiprėja atsparumas galimiems infekcijos agentams (virusams, bakterijoms, grybeliams ir parazitams), o taip pat dalyvauja daugelyje organizme vykstančių biologinių procesų (žaizdų gijime, mirusių ląstelių naikinime, vėžinių ląstelių nužudyme, uždegimo procesuose ir ląstelių bei audinių pažeidimo atstatyme) (7,8).

Trumpai tariant, beta 1-3 gliukanas suaktyvina fagocitozę, stiprina organizmo apsauginius mechanizmus ir pagreitina gijimą bei užkerta kelią dažnoms ir pasikartojančioms infekcijoms.

Pastaruoju metu daug labai stambių mokslinių centrų tyrinėja ir beta gliukano- kaip galingo imuninės sistemos stimuliatorius įtaką į žmogaus organizmą, o taip pat ir jo panaudojimo prieš vėžines ląsteles galimybes (8).

Keletas žodžių apie pas mus naudojamus imunomoduliatorius – gliukano preparatus – IMMUNOTROFINA sirupą ir vietiškai naudojamą IMMUWASH.

IMMUNOTROFINA sirupas- tai sudėtinis preparatas,susidedantis iš imunomoduliatoriaus beta 1-3 gliukano (aktyvina nespecifinį imunitetą, stiprina imunitetą taip apsaugodamas nuo infekcijų, o taip pat aktyvina citokinų gamybą, sustiprindamas ir papildydamas antibiotikų veikimą, kartu apsaugantis nuo antibiotikams rezistentiškų infekcijos formų) (10) ir papildomo, gliukano veikimą potencijuojančio vitaminų, mikroelementų, amino rūgščių ir mineralų kompleskso ( į jį įeina jodas, kuris pagerina metabolizmą limfiniame audinyje;Vit.B5, B6, B12, argininas – svarbūs imuninės sistemos būklės gerinimui). IMMUNOTROFINA sirupas vartotojamas po 5-10 ml. per 1-2 k.per dieną.

Kitas gliukano preparatas -IMMUWASH yra vietinis imunomoduliatorius kuris aktyvina nespecifinį imunitetą, pagerina Waldeyer žiedo imunologinę funkciją, stiprina vietinį imunitetą ir sumažina adenoidų hipertrofiją, dalyvauja epitelizacijos procese, aktyvindamas fibroblastus, skatina kolageno ir elastinių skaidulų sintezę, taip pagreitina pažeisto epitelio atsistaymą (3, 5-10).

IMMUWASH indikacijos:

  • dažnų ir užsitęsusių slogų gydymui (esant adenoidų hipertrofijai, polipozei, rinosinusitamas su arba be mikrobinės ar grybelinės infekcijos);
  • ūminio vidurinio otito gydymui kartu su antibiotikais;
  • gijimo procesui pagreitinti, apsaugoti nuo galimų komplikacijų po nosies operacijų;
  • vietiniam imuniteto stiprinimui žiemos periodu, dažnų slogų prevencijai;
  • nuvalyti, sutepti, drėkinti nosies gleivinę bei atstatyti nosies sekreto pH.

Preparatas vartojamas po 1-3 įpurškimus į kiekvieną nosies landa 2 kartus per dieną. Gydymo trukmė 1-3 mėn.Galima skirti vaikams nuo 6 mėn. amžiaus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad “peršalimo ligomis” dažnai sergantys vaikai yra pagrindinis vaikų ligų gydytojų “galvos skausmas”. Jų gydymo pasirinkimo galimybės yra labai didelės, tačiau visais atvejais imuniteto stiprinimas, skiriant vieną ar kitą imunomoduliacinį preparatą, tokiems vaikams yra viena iš pagrindinių gydymo ir profilaktikos priemonių. Kadangi imunomoduliatorių yra daug, pirminės grandies vaikų gydytojai turi būti gerai susipažinę su imunitetą stimuliuojančio gydymo ypatybėmis ir kiekvienam vaikui parinkti jam tinkamiausią preparatą.

Literatūra

  1. Raugalė A. Imunostimuliatoriai pediarijoje. Pediatrija. 2005; 3(16): 28-35.
  2. Raugalė A. Probiotikai pediatrinėje praktikoje. Pediatrija. 2006; 1(20): 85-92.
  3. Petraitienė S., Vaičiulionienė N., Paškonienė A. Dažnai sergančių vaikų imuniteto ypatumai ir vietiniai imunomoduliatoriai. Pediatrija. 2007; 4(29): 39-44.
  4. Adomaitienė D., Januliavičiūtė N., Kazakevičius R., Vaičiuvėnas V. Klinikinės imunologijos įvadas. Imuninio atsako ypatumai. 2001; 22-25.
  5. Kokashis, P.L., Williams, D.L., Cook, J.A. and Di Luzio, N.R. Increased resistance to Staphylococcus aureus infection and enhancement in serum lysozyme activity by glucan. Science 1987, 199, 1340-1342.
  6. Nuoroda internete: http://www.betaglucan.org/history.htm
  7. Research has identified Dectin-1 as the beta-glucan receptor on immune cells. Medical Research News . Published: Sunday, 10-Oct-2004.
  8. Glucan stimulates production of antitumor cytolytic cytostatic factors by macrophages. J. Biol. Resp. Mod- 6, 358-381 (1986).
  9. Management Of Adenoid Hypertrophy: Efficacy Of Beta –Glucan Tricarico, D; Ascione, E; Avvisati, F; Caterino, R;Varricchio, A; Imperiali, M, Italy).
  10. Prophylaxis with the immunomodulator PGG glucan enhances antibiotic efficacy in rats infected with antibiotic-resistant bacteria. Tzianabos AO; Cisneros RL ;Channing Laboratory Brigham and Women’s Hospital, Harvard Medical School Boston, Massachusetts 02115, USA. Ann N Y Acad Sci 1996 Oct 25;797:285-7  (ISSN: 0077-8923).
Beta gliukano taikymas alerginio rinito gydyme

Beta gliukano taikymas alerginio rinito gydyme

Alerginis rinitas – tai alergenų sukeltas ir IgE sąlygotas dažniausiai lėtinis nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingas čiaudulys, nosies niežėjimas, rinorėja ir nosies gleivinės užburkimas (obstrukcija).

Etiologija

Alerginį rinitą sukeliantys veiksniai yra:

  • Alergenai

Ore esantys alergenai įjautrina organizmą, sukelia alerginį uždegimą, provokuoja simptomus.

    • Pagrindiniai namų aplinkos alergenai: namų dulkių erkės, naminių gyvūnų epidermis, plaukai, seilės, paukščių plunksnos, vabzdžiai (pvz., tarakonai), pelėsiai.

    • Pagrindiniai išorinės aplinkos alergenai: žiedadulkės (medžių, žolių, piktžolių), sezoninių mikroskopinių grybų sporos.

  • Teršalai

Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad teršalai sukelia rinito paūmėjimą, sunkina nosies simptomus. Teršalai gali skatinti IgE gamybą ir alerginį uždegimą.

  • Teršalai namų aplinkos ore ypač reikšmingi, nes industrinėse šalyse daugiau kaip 80% laiko žmonės praleidžia patalpose.

Šie teršalai yra: namų oro alergenai (tai gali būti baldų išskiriami formaldehidai ir izocianatai), dujų teršalai, ypač tabako dūmai.

  • Miesto teršalai dažniausiai susiję su automobilių transportu. Pagrindiniai atmosferos oro teršalai: ozonas, azoto oksidas ir sieros dioksidas.

  • Vaistai

Ypač aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NSAID). Kiti vaistai: rezerpinas, guanetidinas, fentolaminas, metildopa, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, adrenoreceptoriaus antagonistai, β adrenoblokatorių lašai akių ligoms gydyti ( pvz., timololis), chlorpromazinas, geriamieji kontraceptikai.

  • Maisto produktai, maisto priedai.

  • Profesiniai veiksniai ( lateksas, mažos molekulinės masės medžiagos ir kt.).

Profesinis rinitas mažiau ištirtas nei profesinė astma, tačiau nosies ir bronchų simtomai dažnai esti kartu.

Patogenezė

Nosies gleivinės uždegimas būna sąlygotas IgE.

Sergant alerginiu rinitu, esti uždegiminė įvairių ląstelių infiltracija. Šiam uždegimui būdingas:

  • Chemotaksis, slektyvi transendotelinė ląstelių migracija ir sankaupa;

  • Citokinų ir chemokinų išskyrimas;

  • Įvairių ląstelių (eozinofilų, T ląstelių, pūtliųjų, epitelio ) aktyvacija ir diferenciacija;

  • Šių ląstelių išgyvenamumo pailgėjimas;

  • Svarbių mediatorių išskyrimas ( pvz.: cisteinil-leukotrienų (CystLT), histamino );

  • Ryšys su imunine sistema ir kaulų čiulpais.

Klinika

Alerginiam rinitui, kaip jau buvo minėta, būdinga vienas ar daugiau požymių:

čiaudulys;

niežulys;

rinorėja ( vandeningos nosies išskyros);

nosies užburkimas.

Gydymas

Alerginio rinito gydymą sudaro keli etapai :

  1. Alergenų ir nespecifinių dirgiklių šalinimas iš aplinkos.

  2. Farmakoterapija.

  3. Specifinė imunoterapija.

  4. Pacientų mokymas.

Mūsų straipsnyje plačiau panagrinėsim pirmą punktą.

Alergenų ir nespecifinių dirgiklių šalinimas iš aplinkos.

Reikia:

Vengti kontakto su žiedadulkėmis;

Pašalinti kilimus, pūkinę patalynę;

Nerūkyti ir nebūti prirūkytoje aplinkoje;

Naikinti namų dulkių erkes, mikroskopinius grybus, tarakonus ir t.t.;

Nelaikyti namie kačių, šunų ir kitų naminių gyvūnų.

  • Drėkinti nosies gleivinę, atstatyti nosies sekreto pH, o taip pat valyti, sutepti ir šalinti nespecifinius dirgiklius gali padėti ir beta gliukanas.

  • Alergijos sukelti gleivinės pokyčiai sutrikdo sinusų funkciją ir didina bakterinio rinosinusito riziką. O prisidėjusi antrinė infekcijai ar nespecifiniai dirgikliai sustiprina alerginio rinito simptomus ir prailgina jų buvimo laiką. Beta gliukanas naudojamas dažnai ir užsitęsusiai slogai gydyti ir vietiniam imuitetui stiprinti

Plaučiau apie beta gliukaną.

Sergant alerginiu rinitu, imuninei sistemai aktyvinti gali būti skiriamas gliukanas – gamtinis polisacharidas, randamas mielėse, javuose, jūros dumbliuose, bakterijų ir grybų ląstelių sienelėse. Išgrynintas beta-gliukanas yra stiprus imuninės sistemos stimuliatorius, suaktyvina fagocitozę, stiprina organizmo apsauginius mechanizmus, greitina gijimą bei užkerta kelią dažnoms ir pasikartojančioms infekcijoms.

Beta gliukano savybė aktyvinti imuninę sistemą buvo žinoma 1940 m., kai iš mielių, naudojamų duonai kepti, išskirta paprasta medžiaga, kuri apsaugojo nuo žaizdų, infekcijų, traumų ir vėžio. Iki pat 1960 m., kol Nicholas DiLuzio (Tulano Universitetas) iš Zymosan išskyrė beta gliukaną, nebuvo žinoma, kuris sudedamasis elementas skatina aktyvinti imuninę sistemą. 1970 m. prasidėjo beta 1-3 gliukano tyrimai žmogaus organizmo įtakai. 1980 m. Joyce Czop (Harvardo Universitetas) atrado specifinį beta gliukano receptorių, kuriuo jis gali prisijungti prie imuninės sistemos baltųjų kraujo ląstelių (makrofagų) paviršiaus ir fagocitozės būdu „suvalgyti“ mikrobus. Šis derinys pavadintas „incredible big eater“. Nuo 1998 m. iki 2006 m. daugelis didžiųjų medicinos, mikrobiologijos mokyklų bei universitetų tyrinėja ir beta gliukano įtaką vėžio paveiktoms ląstelėms.

Beta gliukanas – tai šakotosios struktūros polisacharidas, susidedantis iš D-gliukozės molekulių, gliukozidinėmis jungtimis prisijungusių prie 1 ir 3 anglies atomų. Šis polisacharidas (carboksimetil beta 1-3 – gliukanas), išskirtas iš mielių, yra humoralinio ir ląstelinio imuniteto aktyvintojas, o išskirtas iš grybų (beta 1-6 gliukanas) – turi specifini priešvėžinį veikimą.

Išgrynintas beta gliukanas (ypač beta 1-3 gliukanas) yra stiprus imuninės sistemos stimuliatorius, kuris aktyvina įgimtą ir įgytą imuninį atsaką bei padeda įveikti peršalimo ligas. Įgimto atsako metu beta 1-3 gliukanas specifiniais receptoriais prisitvirtina prie specializuotų kraujo ląstelių (makrofagų, monocitų, NK), kurios atakuoja svetimas ląsteles (mikroorganizmus). Makrofagai, kaip žinoma, yra baltieji kūneliai, cirkuliuojantys kraujyje, kurių funkcija – atpažinti ir sunaikinti patogenus bei suaktyvinti įgytą imuninį atsaką kovai prieš juos. Makrofagai fagocituoja ir naikina mikrobus, gamina daugiau kaip 50 biologiškai aktyviųjų medžiagų, dalyvauja gyjant žaizdoms, specifinio imuninio atsako reakcijose, naikina navikines ląsteles. Makrofagų gebėjimas atlikti kurią nors funkciją priklauso nuo jų aktyvumo laipsnio. Suaktyvinti makrofagai sparčiai fagocituoja, sintetina citokinus. Kai beta gliukanas prisijungia prie makrofagų, jie tampa aktyvūs, tuomet jų galimybė atpažinti svetimkūnius yra daug didesnė.

Beta gliukanui sužadinus makrofagus, suaktyvėja ir fagocitozė – taip sunaikinami patogenai ir siunčiamas signalas kitoms imuninės sistemos ląstelėms. Tokiu būdu signalą gauna T ir B limfocitai. T limfocitai tiesiogiai kovoja su patogenais, o B limfocitai gamina antikūnus, kurie sujungia antigenus. Dėl šios priežasties susidaro antikūno–antigeno kompleksai, kuriuos makrofagai sėkmingai praryja.

Praktikoje naudojama beta gliukano forma – nosies purškalas su 0,25 proc. gliukanu. Lietuvoje beta gliukanas yra IMMUWASH pavadinimu.

Dėl savo savybių beta gliukanas gali būti naudojamas alerginio rinito atveju, kaip nespecifinis imunomoduliuojantis preparatas. Beta gliukano tirpalas (sudėtis: beta-gliukanas 0,25 proc., izotoninis tirpalas su fiziologiniu pH) vartojamas po 1–3 įpurškimus į kiekvieną nosies landą 2 kartus per dieną.

Purškiamasis beta gliukanas taip pat skiriamas:

  • dažnai ir užsitęsusiai slogai gydyti (esant adenoidų hipertrofijai, polipozei, rinosinusitamas esant arba nesant mikrobinės ar grybelinės infekcijos);

  • ūminiam viduriniam otitui gydyti kartu su antibiotikais;

  • gijimo procesui pagreitinti, apsaugoti nuo galimų komplikacijų po nosies operacijų;

  • vietiniam imunitetui stiprinti žiemą, dažnų slogų profilaktikai;

  • valyti, sutepti, drėkinti nosies gleivinei bei atstatyti nosies sekreto pH.

Literatūros sąrašas:

  1. Tzianabos A. O. Polysaccaride Immunomodulators as Therapeutic Agents: Structural Aspects and Biologic Function. Clin Microbiol 2000; 523-533

  1. Wakshull E., D. Brunke-Reese, J. Lindermuth, L. Fisette, R.S. Nathans, J.J. Crowley, J.C. Zimmermann, W. Mackin, S. Adams, PGG-glucana soluble beta (1-3)-glucan enhances the oxidative burst response, microbicidal activity, and activates an N1-Kappa Blike factor in human PMN: evidence for a glycosphigolipid beta(1-3)-glucan receptor Immunopharmacology 1999; 41: 89-107.

 

  1. Immunomodulatory activities of oat beta-glucan in vitro and in vivo. Estrada A; Yun CH; Van Kessel A; Li B; Hauta S; Laarveld B Animal Biotechnology Centre, Department of Animal and Poultry Science, University of Saskatchewan, Saskatoon, Canada. Microbiol Immunol 1997;41(12):991-8 (ISSN: 0385-5600).

 

  1. Prophylaxis with the immunomodulator PGG glucan enhances antibiotic efficacy in rats infected with antibiotic-resistant bacteria. Tzianabos AO; Cisneros RL ;Channing Laboratory Brigham and Women’s Hospital, Harvard Medical School Boston, Massachusetts 02115, USA. Ann N Y Acad Sci 1996 Oct 25;797:285-7  (ISSN: 0077-8923).

  1. Nuoroda internete: http://www.betaglucan.org/history.htm

  1. Research has identified Dectin-1 as the beta-glucan receptor on immune cells. Medical Research News . Published: Sunday, 10-Oct-2004.

  1. Alerginiųligų vadovas 2003 m. Prof. R. Dubakienė . Alerginis rinitas.

Parengė Liudmila Makarenko