Minint tarptautinę retųjų ligų dieną – geros naujienos iš „Noramedos“

by Jurga Chomskytė | Naujienos

Lenkijos kompensavimo įstatymo pakeitimas. Svarbiausi pokyčiai

by Jurga Chomskytė | Naujienos

Lenkijos kompensavimo įstatymo pakeitimas. Svarbiausi pokyčiai

2023 m. pabaigoje Lenkijoje įsigaliojo Kompensavimo įstatymo pakeitimas. Pateikiame pagrindinius pokyčius ir įmonės „Norameda“ padalinio Lenkijoje generalinio direktoriaus Arvydo Norvaišo komentarą.

„Lenkijos farmacijos bendruomenė į šiuos pakeitimus reagavo griežtai ir gana priešiškai. Net įstatymo priėmimo procesas buvo sudėtingas“, – pasakoja A. Norvaišas.

2023 m. liepos mėn. Lenkijos Respublikos Seimas (žemieji parlamento rūmai) priėmė svarbų Kompensavimo įstatymo pakeitimą. Tuomet įstatymas buvo perduotas svarstyti Senatui, kuris jam pritarė su keliolika pakeitimų. Galiausiai Seimas atmetė Senato pateiktus pakeitimus ir rugpjūčio 17 d. Kompensavimo įstatymas buvo priimtas toks, koks buvo pasiūlytas anksčiau. Jis įsigaliojo 2023 m. lapkričio 1 d.

„Ryškiausias pokytis – didelės lengvatos vietos gamintojams. Tai pasireiškia ekonomine nauda ir procedūrų palengvinimu vietos gyventojams“, – teigia A. Norvaišas.

Pavyzdžiui, kai vaistas pagamintas Lenkijoje, paciento mokama suma sumažėja 15 proc. (palyginti su 10 proc.), o mokesčiai už prašymą ir sveikatos technologijų analizę sumažėja 50 proc.

„Nemažai diskusijų kilo ir dėl baudžiamosios atsakomybės sąlygos nustatymo už kompensavimo prašyme pateiktus duomenis“, – pažymi A. Norvaišas.

Vis dėlto vienas didžiausių farmacijos įmonių rūpesčių – prievolė tiekti vaistus dešimčiai didmenininkų. Ši prievolė taikoma kalbant apie vaistus, kurie gali būti neprieinami ir kuriuos Sveikatos apsaugos ministerija skelbia specialiame sąraše, su išlyga, kad ji taikoma tik vaistinėse kompensuojamiems vaistams.

Vienas iš teigiamų pokyčių farmacijos įmonėms yra nustatytų maržų įvedimas: marža turi būti ne mažesnė kaip 0,50 PLN ir ne didesnė kaip 150 PLN kompensavimo vaistinėse atveju ir 2 000 PLN įgyvendinant chemoterapijos ar medicinos programas.

„Vis dėlto vyksta daug diskusijų, kaip įgyvendinti šiuos pakeitimus, nes kai kurie apribojimai vienodai veikia tiek vietos, tiek užsienio farmacijos įmones. Pavyzdžiui, ar galime teigti, kad vaistas pagamintas Lenkijoje, jei dauguma jo sudedamųjų dalių pagamintos Kinijoje?“ – klausia A. Norvaišas.

Pasak įmonės „Norameda“ padalinio Lenkijoje generalinio direktoriaus, farmacijos bendruomenė išlieka nusiteikusi optimistiškai, nes po rinkimų Lenkijoje įvyko daug teigiamų pokyčių: „Jau priimtas įstatymas, pagal kurį finansuojamos in vitro programos, o tai neabejotinai paskatins ir kitus rinkos segmentus judėti šia kryptimi.“

***

Lenkijos farmacijos rinka skaičiais (remiantis 2023 m. III ketv. PEX duomenimis) 

Lenkijos rinkoje šiek tiek (–0,3 proc.) sumažėjo pakuočių skaičius (1,72 mlrd. PLN), tačiau jos vertė išaugo 9,3 proc. (47,18 mlrd. PLN).

Rinkos kainos padidėjo: daugiausia nekompensuojamųjų receptinių vaistų segmente – 11 proc., nereceptinių vaistų segmente – 10,3 proc. ir kompensuojamųjų vaistų segmente – 4 proc.

Rinkos augimą receptinių vaistų segmente daugiausia lėmė parduotas kiekis, kuris padidėjo 8,3 proc., o nereceptinių vaistų segmente rinkos augimą lėmė 7,6 proc. išaugusios kainos ir 5,9 proc. sumažėjęs parduotas kiekis.

Į pirmaujančių įmonių penketuką pateko keturios Lenkijos įmonės: „Polpharma“ (2,54 mlrd. PLN), „Adamed“ (1,10 mlrd. PLN), „Aflofarm“ (1,07 mlrd. PLN) ir „USP Zdrowie“ (0,95 mlrd. PLN).

„Norameda“ bendradarbiavimo projektų vadovo pareigas pradeda eiti specialistas iš Ukrainos

by Jurga Chomskytė | Naujienos

Dvidešimties metų patirtį farmacijos srityje sukaupęs Ivanas Červotkinas, didžiąją savo karjeros dalį dirbęs bendrovėje „Pfizer“, 2023 m. pavasarį prisijungė prie „Norameda“ komandos kaip bendradarbiavimo projektų vadovas Baltijos šalims.

„Šia bendrove jau seniai žaviuosi dėl jos į verslą orientuoto požiūrio ir nuostabios vidinės atmosferos. Nekantriai laukiu, kada galėsiu pradėti įgyvendinti naujai suformuotų komandų iniciatyvas“, – tuomet sakė Ivanas.

Praėjus beveik pusmečiui susitinkame su Ivanu per kavos pertraukėlę pasikalbėti apie jo kasdienes užduotis ir iššūkius. Pirmiausia mums smalsu, kas sudaro bendradarbiavimo projektų vadovo pareigybės esmę, nes bendrovėje „Norameda“ ji nauja.

„Šis darbas labai subtilus, panašus į choreografiją, kai viskas turi veikti sinchroniškai. Bendradarbiavimo projektų vadovas atsakingas už veiksmingo santykių valdymo užtikrinimą, bendrovės turto apsaugą ir ilgalaikės vertės maksimizavimą įmonės, jos partnerių ir klientų požiūriu“, – aiškina Ivanas. – Tai profesija ir įmonės funkcija, reikalaujanti apibrėžtos vizijos, struktūros, tikslų, darbo metodų ir rodiklių.“

Ivanas Červotkinas iš Ukrainos į Lietuvą persikėlė prieš metus. Būdamas farmacijos specialistas, jis pradėjo tyrinėti vietos įmones.

„Kadangi vis dar mokausi lietuvių kalbos, man buvo svarbu dirbti anglakalbėje aplinkoje, o „Norameda“ yra tarptautinė bendrovė, turinti pasaulinį partnerystės tinklą. Be to, mane sužavėjo į verslą orientuotas požiūris ir vadovybė. Po susitikimo su Audriumi Leiva neliko abejonių, kur noriu siekti karjeros“, – pasakoja I. Červotkinas.

Bendrovės „Norameda“ generalinis direktorius Audrius Leiva taip pat džiaugiasi nauju komandos nariu: „Geri žmonės ir sklandžiai dirbanti komanda yra pagrindinės „Norameda“ sėkmę lemiančios vertybės. Džiaugiuosi, kad mūsų komanda pamažu, bet nuosekliai plečiasi – paskutinis prie mūsų prisijungė Ivanas. Jis yra aukštos kvalifikacijos savo srities specialistas ir puikiai įsilieja į mūsų atmosferą. Tikiuosi, kad jis čia liks ilgam.“

Po kelių mėnesių darbo bendrovėje „Norameda“ Ivanas patvirtina, kad vienas iš pagrindinių „Norameda“ privalumų – puiki vidinė atmosfera, leidžianti jaustis kaip šeimoje, ir gera profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

„Mane žavi tai, kokiu greičiu bendrovėje priimami sprendimai. Dirbame labai glaudžiai ir greitai, kartais sparčiau, nei įpratę mūsų partneriai“, – dalijasi Ivanas.

Nuo pat darbo bendrovėje „Norameda“ pradžios Ivanas daugiausia dėmesio skiria darbui su įvairiais pasaulinės sveikatos priežiūros bendrovės „Organon“, kuri yra naujoji „Norameda“ partnerė, produktais. Tačiau nekantriai laukia netrukus prasidėsiančių naujų partnerysčių.

„Taip pat kuriu naujus mūsų darbo metodus. Išplėtus mąstymo ribas galima žengti vienu žingsniu toliau nei konkurentai. Net jei farmacijos verslas išlieka senamadiškas, negalima ignoruoti naujų skaitmeninių technologijų“, – sako „Norameda“ bendradarbiavimo projektų vadovas Baltijos šalims.

Lenkijos farmacijos rinkos iššūkiai: infliacija kelia vertę, tačiau dar reikia išspręsti daug problemų

by Jurga Chomskytė | Naujienos

Lietuviško kapitalo farmacijos įmonė „Norameda“ beveik prieš dvejus metus atidarė filialą ir elektroninę vaistinę Lenkijoje. Pasak Lenkijos filialo „Norameda“ generalinio direktoriaus Arvydo Norvaišo, rinka kaimyninėje šalyje yra kupina iššūkių, bet vis dar patraukli.

„Lenkijos farmacijos rinkos vertė yra apie 9,4 milijardo eurų ir auga. 2022 metais rinkos vertės augimas siekė 14,1%, šiemet prognozuojamas 10% augimas (iki 10,4 mlrd. eurų)“, – sako A. Norvaišas, „Norameda“ filialo Lenkijoje vadovas.

Didžiausias augimas 2022 m. buvo nereceptinių vaistų sektoriuje – 16,5 proc., receptinių nekompensuojamųjų – 19,8 proc., o receptinių kompensuojamų – 5,1 proc.

„Pagrindiniai šio augimo veiksniai buvo infliacija ir augančios vaistų kainos“, – komentuoja A. Norvaišas.

Spaudimas sumažinti kainas

2022 m. infliacijos lygis Lenkijoje siekė 14,4 proc. Nors vaistų brangimas buvo mažesnis už infliaciją, nereceptiniai vaistai pabrango 8,6 proc., kompensuojami receptiniai – 3,3 proc., o nekompensuojami receptiniai – 8,4 proc.

„Lenkijos vyriausybė daro didelį spaudimą visoms farmacijos įmonėms mažinti kainas ir šiemet šiek tiek sumažino vaistų kompensavimo biudžetą: nuo 4,14 mlrd. eurų iki 4 mlrd., – sako A. Norvaišas, – Todėl naujų vaistų pristatymas šiuo metu yra gana sudėtingas. Nenuostabu, kad generinių vaistų įmonės auga. Taip pat Lenkijos farmacijos įmonės, kurias vyriausybė labai remia. Tokio įstatymo nėra, bet jei į rinką įeinate su nauju produktu, geriau jį pagaminti Lenkijoje arba bent jau ten atlikti tyrimus.“

ES sankcijos stabdo atsigavimą

Lenkijos rinkoje pastebimi popandeminiai simptomai: tam tikrų vaistų trūkumas, kintanti paklausa, augantis specializuotos medicinos poreikis, apleistos ligos, tokios kaip diabetas, pulmonologija, kardiologija, o ypač – onkologija.

„Be to, ES baudžia Lenkiją už vidaus politiką, susijusią su teisės sistema. Dėl to ES lėšos atsigavimui po pandemijos atidedamos, kai kitos šalys jas naudoja jau seniai“, – sako A.Norvaišas.

Optimizmo nėra daug, nes Lenkijos vyriausybė svarsto galimybę įvesti naujus mokesčius farmacijos įmonėms.

Pasak „Norameda“ vadovo Lenkijoje, dar viena Lenkijos sprendžiama problema – gydytojų trūkumas. Dėl to buvo imtasi tam tikrų priemonių: jei iki 2015 metų aukštųjų mokyklų, ruošiančių gydytojus, buvo tik 12, dabar jų yra 24, o 2023 metų jų bus net 27–28. Tad šiemet laukiama pirmoji naujų abiturientų banga.

„Norameda“ Lenkijoje

„Norameda“ pajuto tiesioginį pastarojo meto Lenkijos rinkos iššūkių ir tendencijos mažinti išlaidas poveikį. Deja, po kelių mėnesių sunkaus darbo vyriausybė nepaisė urologijos pacientams skirto produkto dėl „mažo poveikio visuomenei“ – nors ir gyvybiškai svarbaus, bet per daug nišinio.

„Vis dėlto su hospitaliniais vaistais mums sekasi gerai, ypač onkologijoje. Aš ypač džiaugiuosi „SteriPharm“produktų linija, skirta šeimos planavimui ir sveikatai: papildai moterims prieš nėštumą, jo metu ir po jo, žindymui ir pagalbai nuo vėmimo, o taip pat net ir vyrų vaisingumo didinimui“, – sako A. Norvaišas.

„Norameda“ atstovas daug vilčių deda ir į ilgalaikį bendradarbiavimą su vaistų nuo Parkinsono ligos pradininku – tikimasi, kad produktas savo laiku pateks į Lenkijos rinką.

Iki metų pabaigos „Norameda“ krepšelį turėtų papildyti dar keli nauji hospitaliniai produktai.

„Mes taip pat stebime medicinos atstovų renesansą. Nors perėjimas prie elektroninių sistemų buvo didžiulis, tiesioginis kontaktas su gydytojais pasirodė esąs žymiai veiksmingesnis, nes gydytojai yra alkani reguliaraus bendravimo“, – sako A. Norvaišas

Retų ligų dienos Lietuvoje 15-metis

by Jurga Chomskytė | Naujienos

Vasario 28-oji – Retų ligų diena. „Norameda“ Specialiosios paskirties vaistų padalinio įkūrėja ir vadovė Sandra Ivanauskienė dalinasi savo mintimis.

„Retos ligos pasaulinio dėmesio sulaukė tik pastaraisiais dešimtmečiais, nors jos žmoniją lydi taip pat ilgai, kaip ir bet kuri kita sveikatos būklė.

Lietuvoje Retų ligų diena pirmą kartą buvo minima 2008 m. vasario 29 d. Tai „reta diena“, kuri pasitaiko tik kartą per ketverius metus. Taigi, turime dar tik 15-ąją Retų ligų dieną ir galime didžiuotis tuo, kad per trumpą laikotarpį retų ligų gydymo raida ir pažanga buvo neįtikėtina.

Kai kurios retosios ligos gali būti sėkmingai gydomos, tačiau net jei gydymas dar neišrastas, anksti diagnozavus galima laiku imtis priemonių simptomams palengvinti, užkirsti kelią progresavimui ir išvengti komplikacijų, taip pagerinant paciento ir jo šeimos gyvenimo kokybę“, – pasakoja S. Ivanauskienė.

Tik 5% retų ligų turi patvirtintą gydymą. Be to, tik nedidelė dalis vaistų, skirtų retoms ir labai retoms ligoms gydyti, yra įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

„Džiaugiamės galėdami dalyvauti šiame procese ir darome viską, kad šis skaičius augtų“, – sako padalinio vadovė.

Šiandien virtualūs tinklai visose Europos šalyse jungia daugiau nei 900 pažangiausių Europos referencinių centrų daugiau nei 300 ligoninių. Šiuose tinkluose kasmet gydoma daugiau nei 700 000 retomis ir sudėtingomis ligomis sergančių pacientų. Lietuva sėkmingai dalyvauja ES referencinių centrų tinkle, o mūsų šalies universitetinėse ligoninėse kuriasi retų ligų kompetencijos centrai.

„Vienas iš įmonės tikslų – kiek įmanoma labiau įtraukti savo gydytojus į tarptautinę bendruomenę, kurioje jie galėtų ne tik pasimokyti vieni iš kitų patirties, bet ir pasidalinti savo patirtimi ir taip prisidėti prie pažangos kūrimo ir skatinimo retų ligų gydymui.

Tai leidžia pajusti reikšmingą savo darbo prasmę ir misiją“, – apibendrina S. Ivanauskienė.

Metai po pandemijos paženklinti trapiomis tiekimo grandinėmis ir kai kurių vaistų trūkumu

by Jurga Chomskytė | Naujienos

Žvelgdama į praėjusius 2022-uosius, „Norameda“ OTC skyriaus vadovė Rasa Tarvydienė pažymi, kad tai buvo išskirtiniai metai Europos farmacijos rinkai. Didžiausias iššūkis tapo trapios tiekimo grandinės ir tam tikrų vaistų trūkumas dėl gamybos medžiagų trūkumo – tai jau tapo 2022 metų skiriamuoju ženklu.

„Anksčiau tokių metų, dėl tiekimo sutrikimų, niekada neturėjome. Visgi, nepaisant precedento neturinčių iššūkių, mūsų padaliniui pavyko pasiekti aukštus pardavimo rezultatus“, – sako R. Tarvydienė.

Remiantis IQVIA ataskaita, per pastaruosius trejus metus dominavo pandemijos įtaka. Atitinkamai, farmacijos rinka per visą pandemiją susidūrė su logistikos sutrikimais ir vaistų trūkumais kai kuriose terapijos srityse. Apskaičiuota, kad pasaulinės rinkos augimas grįš į prieš pandemiją prognozuojamus augimo tempus tik 2024 m.

„Vis dėlto, ilgus metus mūsų atstovaujami produktai pernai augo. Tačiau aš taip pat labai džiaugiuosi naujais produktais, pristatomais į rinką, ypač italų prekės ženklo „Aboca“. Sulaukėme puikių atsiliepimų tiek iš pacientų, tiek iš gydytojų. Tad manau, kad „Aboca“ pardavimai ir prekių krepšelis tik augs“, – sako R. Tarvydienė.

Pasak „Norameda“ OTC skyriaus vadovės, pasiūlyti žmonėms gerą produktą žinant, kad jis yra aukščiausios kokybės ir padedantis žmonėms turintiems įvairių situacijų, yra labai džiuginanti galimybė. Tęsiant apie „Aboca“, visi jų produktai yra 100% natūralūs, kai kurie net be glitimo.

„Turime „Aboca“ produktų nuo kosulio ir virškinimo sistemai, ypač veiksmingų gydant refliuksą: tiek suaugusiems, tiek vaikams“, – sako R. Tarvydienė.

Vis dėlto „Aboca“ yra tik vienas iš daugelio gamintojų. Prekių krepšelyje – žinomų gamintojų iš visos Europos prekės ženklai: „DMG Italia“, „Soho Flordis UK“, „Verfora“ iš Šveicarijos ir kt.

Svarbu pažymėti, kad „Norameda“ yra vienintelė tokių prekių ženklų kaip „Perskindol®“, „Rinopanteina®“, „Equazen®“, „GASTROTUSS®“, „Emofix®“ ir daugelio kitų atstovė Baltijos šalyse.

„Be jokios abejonės, 2023-ieji ateina su iššūkiais. Tiesiog pažiūrėkite į infliacijos tempus. Vis dėlto esu optimistė. Turime platų prekių krepšelį, todėl ateinančių metų laukiame drąsiai“, – sako R. Tarvydienė.

Optimizmo priežasčių yra ne viena: „Norameda“ pristatė savo atnaujintą internetinę parduotuvę, o taip pat ir ateinantys naujų prekių ženklų pasiūlymai.

„Šiemet mūsų pagrindinis dėmesys skiriamas oftalmologijai, tad laukite įdomių naujienų“, – pokalbį baigia „Norameda“ OTC skyriaus vadovė Rasa Tarvydienė.

„Norameda“ specialiosios paskirties vaistų padalinio vadovė: „Kova už gyvybę – atkakliausia“

by Jurga Chomskytė | Naujienos

Šiemet, kaip ir kiekvienų metų pradžioje , įprasta apžvelgti praėjusius metus ir nubrėžti perspektyvą į ateitį, taigi, „Norameda“ specialiosios paskirties vaistų padalinio įkūrėja ir vadovė Sandra Ivanauskienė pasidalino savo įžvalgomis: „Mūsų padalinys tęsia sėkmingų metų ciklą. 2022-ieji buvo geri, nes augo pardavimai, į kolektyvą atėjo nauji, gabūs žmonės, o svarbiausia – naujausios gydymo galimybės, kurias bendrovė galėjo suteikti Lietuvos pacientams.“

Naujas vaistas pacientams, sergantiems retomis ligomis

Specialiosios paskirties vaistų padalinio vadovė labiausiai džiaugiasi, kad jos komandos pastangomis retomis ligomis sergantys pacientai gavo reikalingą gydymą, galėjo laikytis jiems skirto gydymo režimo ir tokiu būdubent jau palengvinti ligos sukeliamą naštą  – tik 5 procentams retųjų ligų kol kas yra galimybę būti gydomoms.

2022 metais S. Ivanauskienės skyrius sėkmingai įžengė į oftalmologijos sritį, perėmęs vaisto, skirto paveldimai Laber neuropatijai gydyti, atstovavimą: „Sėkmingai įžengę į šią naują bendrovei sritį, remdamiesi savo patirtimi, tapome patikimais partneriais ir bendradarbiais.“

Be to, pernai „Norameda“ Lietuvos rinkai pristatė naują vaistą, skirtą Parkinsono ligai gydyti. Šią unikalią gydymo galimybę bendrovė kol kas vienintelė suteikia Baltijos ir kaimyninėse šalyse.

„Nors šis naujas vaistas nuo Parkinsono ligos nėra kompensuojamas, gerai yra tai, kad pacientai bent jau turi galimybę gydytis šiuo vaistu. Darėme viską, kad žinia pasklistų: informacija pasiekė daug pacientų ir pavyko pasiekti puikių rezultatų: dalis pacientų jau kyla iš lovos“, – sako S. Ivanauskienė.

Karas Ukrainoje palietė kiekvieną

Tačiau, pašnekovės teigimu, 2022-ieji buvo dar sunkesni nei ankstesni metai, pažymėti COVID-19 pandemijos. Karas Ukrainoje, nors ir netiesiogiai, palietė kiekvieną žmogų ir veiklos sritį: „Mes nebuvome išimtis. Visgi šie širdį draskantys įvykiai leido suprasti, kad farmacinė veikla yra atspari ir stabili, nes kova už gyvybę – atkakliausia“, – sako S. Ivanauskienė.

Pasak „Norameda“ padalinio vadovės, nepaisant iššūkių, įmonė išliko ištikima savo vertybėms ir tikslui – rasti balansą tarp pelno ir tarnavimo žmonėms.

„Ir toliau remiamės savalaikės ir teisingos komunikacijos principu – tai leidžia išsiaiškinti, atskleisti ir tada spręsti visas problemas ir iššūkius, siekiant sumažinti ligos naštą“, – sako S. Ivanauskienė.

Nauji metai – naujos galimybės

2023-ieji yra metai, kurie suteikia naujų galimybių , tuo pačiu pareikalaus naujų sprendimų : vykdomas planas Lietuvos rinkai pristatyti naują Fabry ligos gydymo būdą, bus pristatytas dar vienas naujas vaistas retosioms ligoms gydyti.

„Be to, plečiame savo asortimentą neurologijos srityje, esame svarbūs partneriai neonatologijoje. Tvirtai tikiu, kad su mūsų patirtimi visi iššūkiai pagaliau virs naujomis galimybėmis mūsų pacientams ir įmonei“, – apie artėjančius metus pasakoja S. Ivanauskienė.

Pasaulinė LOPL diena: laikas didinti žinomumą ir dalytis žiniomis

by Jurga Chomskytė | Naujienos

Kasmet nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) miršta apie 3 milijonai žmonių.

Apskaičiuota, kad LOPL serga 4-6% vyrų ir 1-3% moterų, nors tikslus LOPL paplitimas nežinomas.

LOPL yra ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis daugelyje šalių. Ir, deja, LOPL sergamumas ir mirtingumas kasmet didėja. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 metais LOPL bus trečia pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje.

Kasmet trečiąjį lapkričio trečiadienį minima Pasaulinė LOPL diena. Tai puikus laikas didinti žinomumą, dalytis žiniomis ir aptarti būdus, kaip sumažinti lėtinių obstrukcinių plaučių ligų naštą visame pasaulyje.

Tabako rūkymas yra reikšmingas LOPL rizikos veiksnys. Rūkymo sukelti kvėpavimo takų ir plaučių parenchimos pokyčiai yra tiesiogiai susiję su surūkomų cigarečių skaičiumi ir rūkymo trukme. Pasyvus rūkymas taip pat padidina LOPL riziką. Naujausiais PSO duomenimis, maždaug 50 % rūkančiųjų išsivysto LOPL.

Pasak LOPL iniciatyvos GOLD 2022, LOPL yra dažna lėtinė liga, kuriai būdingi nuolatiniai kvėpavimo simptomai ir oro srauto apribojimas dėl smulkių kvėpavimo takų ar alveolių anomalijų, dažniausiai sukeliamų dėl didelio toksinių dalelių ar dujų kiekio poveikio.

Lėtinį oro srauto apribojimą sergant LOPL sukelia smulkiųjų kvėpavimo takų pažeidimai ir parenchimos sunaikinimas (emfizema). Lėtinis uždegimas sukelia struktūrinius pokyčius, mažųjų kvėpavimo takų susiaurėjimą ir plaučių parenchimos sunaikinimą, dėl to prarandamos alveolinės jungtys su smulkiaisiais kvėpavimo takais ir taip prarandamas plaučių elastingumas. Smulkiųjų kvėpavimo takų pažeidimas gali apriboti oro srautą, o mukociliarinė disfunkcija yra būdingas LOPL požymis.

Paūmėjimai ir gretutinės ligos pablogina paciento būklę.

Kaip galime užkirsti kelią LOPL ir sumažinti jos padarinius?

• Pacientų įtikinimas mesti rūkyti.
• Ankstyva LOPL diagnostika ir gydymas sustabdo ligos progresavimą ir mirtingumą.
• Vengti paūmėjimų (paūmėjimai didina mirties riziką).
• Simptomų mažinimas.
• Gyvenimo kokybės gerinimas ir gyvenimo trukmės ilginimas.
• LOPL sergančių pacientų gydymas naujoviškais, efektyviais ir saugiais vaistais.
• Kokybiško inhaliuojamųjų vaistų inhaliavimo mokymas (inhaliacijos technika).

Mes, „Norameda“, didžiuojamės turėdami trigubą terapijos derinį viename itin smulkias daleles formuojančiame „Trudell Medical International“ inhaliatoriuje, skirtu LOPL sergantiems pacientams Lietuvoje.

„Norameda“ Estijoje: „karas Ukrainoje perkėlė mus į kitą dimensiją“

by Jurga Chomskytė | Naujienos

Apmąstydama prabėgančius metus, „Norameda” padalinio Estijoje vadovė Edit Pung džiaugiasi, kad po pastarųjų dvejų pandeminių metų grįžtama į normalų gyvenimą. Taip pat, „Norameda“ laukia 8 proc. augimas.

„Stebime augimą kai kuriose srityse, ypač astmos ir kvėpavimo takų segmente. OTC rinkoje sekasi tikrai gerai. Šiek tiek mažesnis, bet esamas receptinių ir hospitalinių vaistų augimas“, – sako E. Pung.

„Norameda“ Estijos padalinio vadovė ypač džiaugiasi naujo itališko prekės ženklo „Aboca“, gaminančio aukščiausios kokybės natūralius produktus, atėjimu.

„Tokių produktų anksčiau niekada neturėjome, o kadangi susidomėjimas natūraliais produktais yra labai didelis, tikimės sėkmės“, – sako E. Pung.

Vis dėlto ji įvardija, kad karas Ukrainoje kasdienybę smarkiai pakeitė.

„Viena vertus, galėjome dirbti ištisus metus: nebuvo uždarytos ligoninės ar vaistinės. Tačiau emociškai buvo sunku. Karas Ukrainoje kiekvieną palietė asmeniškai, ir, žinoma, nukentėjo ekonomika“, – sako E. Pung.

Kiekvienas žmogus patiria ekonominį spaudimą, nes infliacija pasiekė aukščiausią lygį Estijoje (20-22 proc.). Todėl, pasak E. Pung, nors bendri farmacijos rinkos skaičiai rodo augimą, tai daugiausia lėmė pirmojo ketvirčio rezultatai.

Be to, aukštas infliacijos lygis turėjo įtakos ir premium klasės prekės ženklo „Equazen“ įvedimui į rinką.

„Tai sudėtingas segmentas, o jį pristatyti sunkmečiu tampa dar sudėtingiau. Vis dėlto džiaugiuosi, kad šiais metais atidarėme „Norameda“ internetinę vaistinę, ir tai buvo labai sėkmingas žingsnis, nes ji sugeneravo apie 60 proc. „Equazen“ pardavimų“, – sako E. Pung.

Estijos padalinio vadovė dėkoja savo komandai už lojalumą ir aukštą motyvaciją, nes 2022 m. buvo keliantys daug iššūkių ir pareikalavo daugiau pastangų nei įprastai.

„Kiekviena diena pilna aktyvių pardavimų, įvairių seminarų, internetinių konferencijų ir panašiai. O susikaupti dar sunkiau dėl pražūtingos situacijos Ukrainoje. Tačiau esu dėkinga dėl čia dirbančių labai motyvuotų žmonių ir turiu daug vilčių dėl kitų metų“, – kalbėjo E. Pung.

Karo įtaka VRE rinkai ir Baltijos šalių išskirtinumas

by Jurga Chomskytė | Naujienos

Prieš kurį laiką pristatėme pasaulinės farmacijos rinkos apžvalgą. Šį kartą norėtume jums papasakoti apie tendencijas Rytų ir Vidurio Europoje ir konkrečiai Baltijos šalyse.

Karo įtaka

Regioną šiuo metu pirmiausiai reikšmingai veikia karas Ukrainoje. Iki karo Europos kraštovaizdį 2022 m. formavo penkios pagrindinės politinės temos: skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija, inovacijų pasiekiamumas pacientams, produktų trūkumo sprendimas, didėjanti ASV (aplinkosaugos, socialinės gerovės ir įmonės valdymo sričių) svarba ir tiekimo saugumo gerinimas.

Prasidėjus karui, Ukrainos krizė paaštrino nelygybes. Jau dabar akivaizdžios problemos dar labiau ryškės ir gilės. Stebime paklausos šuolį Rytų Europoje, išaugusius gamintojams tenkančius kaštus bei valstybei grąžintinas sumas, tai lydi didėjantys aplinkinių valstybių kaštai ir klinikinių tyrimų trikdžiai.

Infliacija ir energijos sąnaudos daugumoje pagrindinių rinkų smarkiai auga, o tai bus juntama visoje pramonėje. Be to, stebime Vakarų įmonių pasitraukimą: rinką paliko pirmosios tarptautinės įmonės („Bristol Myers Squibb“ ir „Reckitt“), perleisdamos savo verslą Rusijoje trečiosioms šalims. Tikėtina, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti.

Kaštai kyla

Keičiasi ir farmakologinis gydymas bei naujai pristatomi produktai – ši sritis brangsta, labiau telkiamasi į pavienius asmenis – specializuoti vaistai ima lenkti tradicinius ir dabar Europos šalyse pagal vertę sudaro daugiau kaip pusę rinkos.

Kalbant apie pagrindinius farmacijos rinkos augimo (iki 2030 m.) varomuosius veiksnius, onkologija išlieka dominuojančia gydymo sritimi. Inovacijų pagrindas – ląstelės, genai ir RNR, jis pritaikytinas įvairiose gydymo srityse. Naujausia tendencija išlieka – skaitmeninė sveikatos priežiūra atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Be to, daug galimybių esama srityse, kuriose išlieka dideli nepatenkinti poreikiai, pvz., kalbant apie Alzheimerio, Parkinsono ligas ir psichikos sveikatos sutrikimus.

Sveikatos priežiūros biudžetams ir vystymuisi didelės įtakos turės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (EGAD) priemonė. Bendras EGAD paketo biudžetas siekia 672,6 mlrd. eurų, 312,6 iš jų sudaro dotacijos, kurios privalo būti įgyvendinamos iki 2026 m.  

Baltijos šalių rinkų pulsas

Baltijos šalių rinkos per pastaruosius penkerius metus išaugo (+8,3 %). Augančios kategorijos – specializuoti vaistai (+16 %) ir nereceptiniai vaistai (+16 %).

Visgi esama didelio atotrūkio tarp vaistų vartojimo Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje ir Vakarų Europos šalyse. Kalbant bendrai, politinė aplinka ir demografinės tendencijos (ypač senstanti ir turtingesnė bendruomenė) yra palankios visose šalyse. Tiesa, gyventojų skaičius Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo 4 % dėl neigiamo grynosios migracijos rodiklio ir žemo vaisingumo rodiklio.

Bendra mažmeninės rinkos vertė Baltijos šalyse siekia apie 1,88 mlrd. EUR, tačiau infliacijos lygis yra didžiausias per mažiausiai dešimt metų ir toliau auga.

Kuo išsiskiria Baltijos šalys?

Baltijos šalių rinka išsiskiria tinklų dominavimu: beveik visi didieji tinklai turi savo prekės ženklus ir kuria naujus produktus. Lietuvoje didelę dalį privačių prekės ženklų registruoja ne platintojai. Dauguma tinklų turi savo internetines parduotuves.

Dar vienas išskirtinis bruožas yra tai, kad vartotojų sveikatos priežiūrai skirtų produktų rinka Baltijos šalyse itin išvystyta, o klientai vietoje vizito pas gydytoją yra veikiau linkę rinktis apsilankymą vaistinėje.  Be to, apie 40 % atvejų su farmacijos atstovais bendraujama skaitmeniniais kanalais.

Visoje rinkoje 2022 m. prognozuojama +11,3 % atsigavimo tendencija, 2023 m. – +4,5 %. Lietuvos rinkos prognozės 2023 m. numato augimą nuo 4,8 % iki 6,5 %, Estijos – nuo 5,5 % iki 9,1%, Latvijos – nuo 1,5 % iki 3,1 %