Išgirdę bronchinės astmos pavadinimą, daugelis įsivaizduoja, kad kalba eina apie sunkų kvėpavimą, dusulį, inhaliatorius, skirtus vaistams įkvėpti. Toks vaizdas, tikina šiai ligai skirtą tarptautinę dieną, kasmet minimą gegužės pirmąjį antradienį, organizuojanti GINA organizacija, labai toli nuo tikrovės.
Lėtinė uždegiminė bronchų liga yra viena dažniausių lėtinių ligų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 262 mln. žmonių visame pasaulyje serga bronchine astma, be to, kiekvienais metais ji pareikalauja daugiau nei 450 tūkst. gyvybių. Lietuvoje šia liga serga apie 55 tūkst. suaugusiųjų.
Gydytoja pulmonologė Gabrielė Čepulytė-Višinskienė pastebi ir tai, kad astmos paplitimas auga.
Kaip pasireiškia astma
Gydytoja pasakoja, kad astma pasireiškia besikartojančiu padidėjusiu bronchų jautrumu ir laikinu kvėpavimo takų susiaurėjimu. Šiai ligai būdingus simptomus gana lengva atpažinti: pacientas švokščia, dūsta net ramybės būsenoje, kosėja, jam veržia krūtinę. Kai kuriais atvejais šie simptomai gali praeiti savaime, kai kuriais – prireikia gydymo.
„Suaugusiems astma diagnozuojama jei nors kartą patvirtinama bronchų obstrukcija. Tai atliekama spirometrijos tyrimo metu“, – pasakoja G. Čepulytė-Višinskienė.
Atliekant spirometrijos tyrimą patikrinama, kaip gerai plaučiai įkvepia ir iškvepia orą. Pacientas į spirometrą pučia orą, o šis nustato bendrą išpučiamo oro tūrį ir oro tėkmės greitį. Įprastai tyrimą atlieka gydytojas pulmonologas, tačiau esant alerginei bronchinei astmai, jį gali atlikti ir gydytojas alergologas-klinikinis imunologas.
Kūdikiams ir mažiems vaikams liga diagnozuojama remiantis jos istorija bei klinikinių ir laboratorinių tyrimų duomenimis, kadangi spirometrijos rezultatai gali būti nepatikimi.
„Nustačius bronchinės astmos diagnozę, kitas vizitas pas gydytoją specialistą paprastai paskiriamas po 1–3 mėnesių. Vėliau, priklausomai nuo astmos sunkumo, pas šiuos specialistus reikia apsilankyti vieną–du kartus per metus bei esant ligos paūmėjimui ar pablogėjus būklei“, – teigia specialistė.
Pasak jos, astma gali prasidėti bet kuriame amžiuje, bet dažniausiai ji nustatoma vaikystėje ar paauglystėje. Jos priepuolį sukelia įvairiausi veiksniai: užterštas oras, fizinis krūvis, stiprios emocijos, alkoholis, rūkymas, įvairūs alergenai, netgi vaistai. Dažnai net neįmanoma nustatyti, kas sukėlė priepuolį.
Gydymas – visą gyvenimą
„Bronchinė astma yra lėtinė liga, tad dauguma ligonių ja serga visą gyvenimą ir vaistus turi vartoti nuolatos“, – pabrėžia G. Čepulytė-Višinskienė.
Būtent su tuo susijusios dažniausios problemos, kurias patiria astma sergantys žmonės: neretai ligos simptomai yra prastai kontroliuojami. O, kalba gydytoja, norint optimaliausio gydymo rezultato svarbu, kad pacientas ir gydytojas bendradarbiautų, būtų laikomasi nustatyto gydymo režimo.
Bronchinės astmos gydymo pagrindas – įkvepiamieji bronchų uždegimą slopinantys vaistai, esant ligos paūmėjimui, ji gydoma ligoninėje. Ir nors liga negali būti visiškai išgydyta, tinkamas gydymas leidžia kontroliuoti jos eigą.
Kaip sako gydytoja, sergantiems astma gali kilti sunkumų fizinio krūvio metu, miegant, todėl rekomenduojama su savimi turėti bronchus plečiančių vaistų, kurie padeda suvaldyti priepuolį. Be to, pabrėžia žinovė, svarbu informuoti, ką daryti astmos priepuolio metu ir sergančių vaikų ugdymo įstaigas.
Galimas modernus gydymas
Gydytoja pulmonologė pabrėžia, kad Lietuvoje bronchine astma sergantiems pacientams gali būti skiriamas modernus ligos gydymo būdas – biologinė terapija. Toks gydymo būdas gali būti taikomas esant vidutinio sunkumo ar sunkiai valdomai astmai.
Biologinės terapijos metu sudaromas personalizuotas gydymo planas ir vaistai leidžiami injekcijomis – paprastai kas kelias savaites.
Pradžioje, sako specialistė, pacientai, kuriems skirti biologiniai vaistai, stebimi kas keturias savaites, o po 16 savaičių įvertinamas gydymo veiksmingumas. Tęsiant gydymą biologiniu vaistu, pacientas pas gydymą skyrusį gydytoją turi apsilankyti ne rečiau nei kas 6 mėnesius.
Ką daryti priepuolio metu
Prasidėjus bronchinės astmos priepuoliui, svarbu elgtis ramiai: nutraukti daromą veiklą, atsisėsti patogiai ir kvėpuoti lėtai: įkvėpti per nosį, iškvėpti per vamzdeliu sudėtas lūpas.
Tuomet patariama pasinaudoti įkvepiamais vaistais – inhaliatoriumi. Jei po 1–2 minutės nesijaučiama geriau, vaistai įkvepiami darsyk. Jeigu situacija negerėja net vartojant inhaliatorių, reikia kviesti greitąją pagalbą.
Į medikus nedelsiant reikėtų kreiptis tais atvejais, kai ligonis nebegali kalbėti ištisais sakiniais, pradeda mėlynuoti lūpos, veidas, juntamas silpnumas ar prarandama sąmonė.