„Noramedoje“ mes nuolat stebime ir analizuojame sveikatos sistemą bei farmacijos rinkos tendencijas.
Šiuo metu rimčiausias iššūkis, su kuriuo susiduria Europos sveikatos sistema − pandemijos nulemti didžiuliai vizitų pas gydytojus nesulaukiančių pacientų skaičiai. Šiuo metu Europos Sąjungoje yra susidariusi apie 1 milijardo paskirtų vizitų eilė. Deja, nėra aišku, kada situacija pagerės ir kiek laiko reikės sumažinti šias eiles.
„Baltijos regionas nėra išimtis − diagnozės ir gydymo laukiančių pacientų skaičius yra ir išliks pagrindiniu sveikatos sistemos iššūkiu. Pavyzdžiui, miokardo infarkto ištiktų ir bronchine astma sergančių ligonių skaičius 2020 m. nukrito apie 10 % − tai neraminantis ženklas, rodantis, kad diagnozuojama mažiau ir dalis pacientų netenka gydymo“, – teigia „Noramedos“ generalinis direktorius Audrius Leiva.
Remiantis IQVIA tyrimais, mažiau diagnozuojama onkologinių, diabeto ir psichiatrijos ligų (mažiausias skaičius nuo 2016 m.). Gydomų pacientų skaičius 2020 m. pirmajame ketvirtyje, lyginant su pirmuoju 2019 m. ketvirčiu, taip pat stipriai sumažėjo (−20 %) – tai gali sukelti rimtų sveikatos priežiūros sistemos iššūkių ateityje, pasibaigus COVID pandemijai.
Prognozuojama, kad Vidurio ir Rytų Europa iš pandemijos vaduosis lėtai, bet stabiliai, tačiau net ir turint tai omenyje, ekonominė krizė apkarpys sveikatos priežiūros biudžetus, o pandemija privers dar labiau susitelkti į sąnaudų mažinimą.
Vis dėlto, Baltijos regione matomi ir tam tikri optimizmo ženklai
„Prognozės numato, kad farmacijos rinka Baltijos regione 2022-aisiais, remiantis optimistiniu scenarijumi, augs +6,2 %. Didžiausio augimo laukiama Lietuvoje, ypač specializuotų receptinių (Rx) vaistų segmente (+17,5 %)“, − paaiškina Audrius Leiva.
COVID paveikė ir rinkoje pristatomų generinių vaistų (Gx) skaičių: 2020 m. išleidžiamų vaistų skaičius 7 rinkose sumažėjo vidutiniškai 14 %, vidutiniai generinių vaistų paleidimo rezultatai taip pat prasti – krito 18 % lyginant su prieškovidiniu lygmeniu.
Teigiamas šalutinis COVID poveikis − sveikatos priežiūros skaitmeninimas, įskaitant e. prekybą ir bendravimą su pacientais: pandemija paskatino e. sveikatos vystymąsi ir nereceptinių vaistų (OTC) pardavimus bei paskatino diskusiją apie receptinių vaistų pardavimą internetu ir pristatymą į namus.
Rinkos perspektyvos
Bandymai šalinti susidariusias eiles ir skiepijimas turi įtakos sveikatos priežiūros biudžetams, naujų produktų pristatymo strategijoms bei sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų prieinamumui ir dėmesiui, kurį jie gali skirti pacientams, todėl svarbu peržiūrėti sveikatos priežiūros teikėjų pacientų įtraukimo ir aktyvinimo metodus.
Augantis specializuotų vaistų vaidmuo, naujų produktų vystymui skirti praktinių įrodymų duomenys, e. sveikata, nereceptinių vaistų pardavimas internetu bei receptinių vaistų pristatymo į namus perspektyvos skatina naujas verslo galimybes ir padeda formuoti būsimus pelno šaltinius, ypač kalbant apie elektroninę prekybą.
Kintanti rinkų dinamika ir patrauklumas, didėjantis technologijų ir didelių duomenų analizės vaidmuo skatina farmacijos įmonių metodų diferenciaciją ir atveria greitai prisitaikantiems žaidėjams galimybes augti.
Prognozuojama, kad dvi pagrindinės pasaulinės gydymo sritys – onkologija ir imunologija – iki 2025 m. turėtų augti 9−12 % pagal bendro metinio augimo koeficientą (CAGR).
Remtasi „IQVIA“ 2021 m. spalio 5 d. ataskaita