Nosies džiūvimas

Dažnas simptomas, sergant nosies ligomis, yra nosies gleivinės sausumas, kuris gali būti ūminės slogos pradinė stadija, taip pat gali atsirasti veikiant nepalankiems aplinkos faktoriams bei būti atskira lėtinės slogos pasireiškimo forma.

Nosies gleivinė atlieka keletą funkcijų, ji dalyvauja kvėpavime, sušildo ir filtruoja orą, naikina bakterijas ir virusus, bei drėkina  orą iki 100%. Oro drėkinimas yra viena iš svarbiausių nosies fiziologinių savybių. Ši funkcija gali sutrikti prasidėjus slogai (rinitui), t.y., patekus virusams, kurie paraližuoja nosies gleivinės plaukelius ir sutrikdo jų darbą.

Sloga turi kelias stadijas, pirmoji stadija – sausumo stadija – trunka vos kelias valandas, jai būdinga tik sausumas nosyje, perštėjimas, čiaudulys, į kuriuos paprasčiausiai neatkreipiama dėmesio. Po to prasideda sekrecija arba varvėjimas iš nosies, o gijimo stadijoje – sekretas skaidrėja, gerėja kvėpavimas per nosį. Negydant slogos, ji gali užsitęsti ir pereiti į prienosinių ančių uždegimą (susergama sinusitu). Taigi, susirgus sloga, nuo pat pirmų jos pasireiškimo stadijų, kuomet atsiranda kutenimas, sausumas nosyje, reikėtų nosies gleivinę drėkinti lašinant nosies gleivinei skirtus riebalinius lašus, žinoma, pasirinkti reikėtų kuo natūralesnius vitamino A lašus, kurie nealergizuoja bei neturi aromatinių priedų.

Nosies gleivinę taip pat veikia dulkėta aplinka, rūkymas bei sausas oras, ypač prasidėjus šildymo sezonui. Tuomet prasideda sekreto džiūvimas nosyje, atsiranda plutų, vargina sausumas. Neretai nosis krapštoma, tuomet dar labiau pažeidžiama nosies gleivinė, prasideda kraujavimai iš nosies.

Be to, natūraliai su amžiumi, mažėja gleives produkuojančių liaukučių nosies gleivinėje, todėl, ypatingai vyresnio amžiaus žmones susiduria su šia problema. Tuomet sausumas nosyje tampa ilgalaikiu, varginančiu simptomu ir ši būklė vadinama lėtiniu paprastuoju atrofiniu rinitu.

Viena iš pagrindinių gydymo priemonių, aišku, turėtų būti profilaktika, reikėtų drėkinti sausą kambarių orą, vengti dulkėtos aplinkos, nerūkyti, tačiau, nepaisant minėtų priemonių arba prasidėjus nosies liaukų atrofijai, kuri pasireiškia nosies džiūvimu, būtina ilgą laiką drėkinti nosies gleivinę tokiais riebaliniais tepalais ar lašais, kurie pasižymi ne tik gleivinės gijimą skatinačiu, bet ir kraujavimą stabdančiu poveikiu.

Lėtinis atrofinis rinitas gali būti jau minėtas – pirminis arba paprastasis (vadinamas sausasis rinitas),  bei antrinis, vadinamas Ozena, kurio išsivystymui svarbų vaidmenį vaidina bakterija Klebsiella ozeanae. Ši lėtinio atrofinio rinito forma dažniau psitaiko besivystančiose šalyse ar sauso klimato zonose (Azijoje, Kinijoje, Egipte, Indijoje, Afrikoje bei Rytų Europoje), Lietuvoje Ozena taip pat pasitaiko, tik žymiai rečiau negu minėtose šalyse. Ozenai būdinga keletas simptomų, tai dvokiantis kvapas iš nosies bei nosies struktūtų atrofija, dėl  ko atsiranda nuolatinis nosies džiūvimas, sausumas, plutų bei šašų susidarymas. Šios ligos gydymas yra kompleksinis, tačiau ypatingas dėmesys kreipiamas nosies džiūvimui ir šašų bei susidariusių plutų šalinimui. Gydymas ilgalaikis, ilgam vartojimui skiriami specialūs riebaliniai lašai, ne tik drėkinantys nosies gleivinę, bet ir minkštinantys šašus bei skatinantys nosies gleivinės gijimą.